Lietuvoje vaikų teisės yra prastai ginamos, o pagal supratimą, ką galima daryti su vaiku, mūsų valstybė neprilygsta ne tik Vakarų šalims, bet ir kaimynėms, – taip BNS pristato vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės pagrindinę žinią, išsakytą po susitikimo Prezidentūroje, kuriame neva tartasi „dėl Lietuvos vaikų interesų gynimo šalies viduje ir svetur“.
„Reikia pripažinti, kad, kaip ir minėjau, mūsų standartai yra labai žemi“, – taip E. Žiobienė sakė žurnalistams.
Ir išties – žmogus, kuris televizijos eteryje prisipažino, jog „apsiverkė iš džiaugsmo“ matydamas prievartą prieš vaiką, neklysta – ar gali būti kas nors žemiau už tas „džiaugsmo ašaras“ matant iš gimtųjų namų grobiamą ir dėl to iš siaubo klykiantį vaiką?..
Nuo ano atskaitos tašku tapusio prisipažinimo praėjus kone trejiems metams E. Žiobienė apgailestavo, kad… vis dar sunkiai į priekį stumiasi pataisos, kurios sugriežtintų vaikų priežiūros standartus. Tiesa, nei vaiko teisių apsaugos kontrolierė, nei BNS nepatikslino: kur siekiama griežtinti vaikų priežiūros standartus – šeimose ar tokiose įstaigose kaip Švėkšnos ugdymo centras, kur net „pažangus“ vaiko teisių specialistas pasielgė visiškai nepažangiai – bailiai nutylėjo: pasirodo, net iš iškilusi „didelė moralinė problema“ jam nepadėjo apsispręsti.
Iš E. Žiobienės komentaro paaiškėjo, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) yra parengusi pataisų projektą, pagal kurį, be kita ko, būtų griežčiau ribojamos galimybės dirbti su vaikais už seksualinius nusikaltimus baustiems asmenims, apibrėžtos smurto prieš vaikus formos: fizinis, emocinis, seksualinis, vaiko nepriežiūra. Be to, ketinama įteisinti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai negalėtų būti paliekami vieni be vyresnių nei 14 metų asmenų, o vaikai iki 14 metų negalėtų būti vieni be suaugusiųjų paliekami naktį nuo 22 iki 6 valandos. Kas be ko, pataisomis numatoma nustatyti ir skubaus vaiko paėmimo bei apgyvendinimo tvarką.
„Man labai liūdna tai pripažinti, bet per visą savo kadenciją praktiškai apie tai ir diskutuojame su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet įstatymas iš tikrųjų Seimo nepasiekė. Deja, taip yra. Bet prezidentės pasiūlytos Civilinio kodekso pataisos, kurios buvo registruotos rudenį, kiek žinia, turėtų būti jau (svarstomos) pavasario sesijoje. Tai yra visai kitas judėjimas“, – konstatavo E. Žiobienė.
Primename: prezidentės Dalios Grybauskaitės spalį pateiktos pataisos numato riboti vaikų iki trejų metų patekimą į globos namus, trumpinti laikinosios globos trukmę – kad įvaikinimas vyktų sparčiau.
Be kita ko, BNS pranešime sakoma, jog vaiko teisių apsaugos kontrolierė savo pareiškime „pabrėžusi“ ir tokią mintį: „Manau, kad šiuo atveju reikėtų ne tiek kritikuoti Norvegiją, Didžiąją Britaniją ar kitus, bet iš tikrųjų peržiūrėti, kas vyksta pas mus, ir stengtis, kiek įmanoma, stiprinti vaiko teisių apsaugą“.
Dar daugiau – E. Žiobienė teigusi, jog vaikas turėtų turėti galimybę augti šeimoje.
Ką E. Žiobienė norėjo pasakyti šiais žodžiais, Tiesos.lt redakcija nesiima aiškinti – skaitytojai ir patys supras (arba ne): „Čia yra tikrai Lietuvos prioritetai: vienas dalykas – keisti mūsų mąstymą, galvoti, kaip reikia auklėti vaikus, ką mes galime padaryti dėl savo vaikų, ir iš tikrųjų galvoti apie vaiką ne kaip apie šeimos dalį, bet pirmiausia – kaip apie žmogų, turintį savo teises, savo interesus ir savo gyvenimą. Mes, tėvai, turime būti atsakingi už savo vaikus, o ne laikyti juos šalia savo interesų derinimo kažkur“.
Tame pačiame BNS pranešime teigiama ir tai, jog E. Žiobienė po susitikimo Prezidentūroje tvirtino, jog „vaikų mušimą, jų vienų palikimą namuose, nepriežiūrą ar negydymą Vakarų valstybės vertina gerokai griežčiau, o Lietuva pagal šių dalykų reglamentavimą lygiuojasi į Rusiją“.
„Norvegija ir kitos šalys tai daro daug griežčiau. Iš tikrųjų taip siekiama apsaugoti vaiko interesus. Pripažinkime, kad lietuviškas standartas yra gerokai atsilikęs jau nuo kaimyninių šalių – tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje standartai jau yra daug aukštesni. Mes šiuo atveju, deja, lygiuojamės į Rusiją“, – pasak BNS pranešimo, viešai apgailestavusi E. Žiobienė. Kuo ji rėmėsi taip sakydama, žinoma, ir vėl nepatikslinta.
Dar daugiau – E. Žiobienė „pridūrusi“: „Reikia pripažinti, kad Lietuvoje nuolaidų biologinei šeimai yra labai daug vien dėl to, kad mes tikrai stengiamės, jog vaikas liktų šeimoje“ ir „pabrėžusi“, kad globos sistemą Lietuvoje būtina reformuoti plėtojant bendruomenines paslaugas [ką tuo norėjusi pasakyti, Tiesos.lt nesiima aiškinti – palieka tai paaiškinti pačiai E. Žiobienei ir, žinoma, BNS – Tiesos.lt past.].
Ta proga BNS pranešė ir keletą skaičių: pasirodo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sausio mėnesį pateiktais duomenimis, Lietuvoje globa nustatyta 9919 vaikų, iš jų 5837 gyvena šeimose, 451 – šeimynose, globos įstaigose gyvena 3631 vaikas.