2021-ieji tapo metais, kai Lietuvoje pasiektas rekordinis nepasitikėjimas žiniasklaida. Rugpjūčio mėnesį jis buvo žemiausias per 23 metus . Tai ne konkretaus mėnesio trumpalaikis svyravimas – gruodžio tyrimas parodė, kad Lietuvos visuomenėje labiausiai iš visų institucijų, viso 12 procentų, krito pasitikėjimas būtent žiniasklaida. „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio vertinimu, taip yra dėl to, jog žiniasklaida yra valdančiųjų pusėje ir „lyg pritaria“ jų sprendimams. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako tiesiai: net toks pasitikėjimo procentas yra per didelis, nes dauguma žiniasklaidos priemonių negalima pasitikėti. Nusivylę tradicine žiniasklaida lietuviai metasi į socialines medijas, tačiau ir ten išlieka tokie pat nekritiški, tikrina šaltinius mažiausiai iš visų ES šalių gyventojų ir papuola į kitos dezinformacijos spąstus. Kartu su Vytautu Sinica papunkčiui pažvelkime į nepasitikėjimo žiniasklaida reiškinį, jo priežastis ir pasekmes – nuo save diskreditavusių faktų tikrintojų iki žiniasklaidos kaip politikos formuotojos vaidmens.
