Pareigūnų profesinės sąjungos: trūksta suvokimo, kokia rizikinga yra pareigūno profesija

Bernardinai.lt

Tragiška pareigas vykdančio policininko žūtis Telšių r. išryškino sistemines teisėsaugos bėdas, – pabrėžia pareigūnų interesus ginančių profesinių sąjungų atstovai. Anot jų, jei nepasikeis politikų ir valdininkų požiūris į pareigūnų saugą ir sveikatą, mokymus ir parengimą, ateityje panašių įvykių gali tik daugėti.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovo Vladimir Banel teigimu, pareigūnų saugos ir sveikatos srityje Lietuva nuo Skandinavijos valstybių, Vokietijos, Lenkijos atsilieka kone šviesmečiais.

„Vis dėlto vargu ar gali būti kitaip. Teisėsaugą podukros vietoje Lietuvoje laiko visi, kas netingi, – aukščiausi šalies vadovai, finansų ministrė, didelė dalis Seimo narių. Situacija iš esmės ims keistis tik tuomet, kai visi šie žmonės įsisąmonins, kokia rizikinga yra pareigūno profesija ir koks dėmesys turi būti skiriamas kasdien su tikrais pavojais susiduriantiems pareigūnams“, – sako V. Banel.

Įrankių yra, tačiau rezultatų nematyti

V. Banel, paklaustas apie pareigūnų saugumą užtikrinančią teisinę bazę, teigia, kad reikiami įstatymai priimti, tačiau įgyvendinimas stringa.

„Policijos departamentas ir profesinės sąjungos prieš kelerius metus pasirašė kolektyvinę sutartį, kurioje numatytas pareigūnų saugos ir sveikatos komitetų įsteigimas. Įgyvendinimas vėluoja, vyksta įvairios diskusijos. Vis dar turime įtikinėti vadovus, kad to išties reikia. Atrodytų, visiems turėtų būti savaime suprantama, kad užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką yra išskirtinė darbdavio pareiga. Tie, kurie atsakingi už šią sritį, privalo nedelsiant imtis veiksmų, o Policijos departamento vadovai padaryti reikiamas išvadas.

Be to, dar šių metų pradžioje buvo priimtas kenksmingų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos aprašas. Vidaus reikalų ministerija atsakinga už tinkamą įgyvendinimo procesą, tačiau kol kas tik ruošia įsakymus, renka informaciją, planuoja veiklas. Nėra nei konkrečių terminų, nei plano, kaip viskas vyks“, – pasakoja NPPSS vadovas.

Pareigūnų atstovai teigia, kad po įvykio Telšių raj. politikai pragydo apie tai, kaip policininkai turėtų elgtis ekstremaliose situacijose, tačiau retas iš jų supranta, iš ko toks pasirengimas susideda ir kaip jis atrodo.

„Pareigūnų aprūpinimas ir pasirengimas – kompleksinis dalykas, apimantis daugybę komponentų. Tai – mokymai, kvalifikacijos kėlimas, pareigūnų fizinis, taktinis pasirengimas, kovinės savigynos, šaudymo įgūdžių tobulinimas. Visi šie įgūdžiai privalo būti tobulinami nuolatos. Be viso to, mokymų ir pratybų metu, o ne ekstremaliose situacijose pareigūnas turi prisijaukinti ginklus ir kitas darbo priemones. Visa tai neatsiranda iš niekur, – tam reikalingas finansavimas. Štai šioje vietoje mūsų politikų – visų pirma, Vyriausybės vadovo ir finansų ministrės – tariamas rūpestis teisėsauga ir pareigūnais ima ir pasibaigia“, – sako V. Banel.

Privalome mokytis iš pažangių Europos valstybių

NPPSS vadovas, kalbėdamas apie patirtį pareigūnų saugos ir sveikatos srityje, teigia, kad Lietuva turėtų pasimokyti iš pažangių Europos valstybių. Pavyzdžiui, Olandijoje veikia pareigūno saugos ir sveikatos modelis, kuomet ir darbdavys, ir darbuotojas turi pareigą palaikyti stabilią tiek fizinę, tiek protinę sveikatos būklę.

„Užsienio valstybėse įprasta abiejų pusių atsakomybės praktika. Darbdavys privalo suteikti visus reikiamus mokymus, išsilavinimą, įrangą, tinkamą sveikatos apsaugą, o darbuotojas privalo propaguoti sveiką gyvenimo būdą tam, kad galėtų tinkamai atlikti savo, kaip pareigūno, funkcijas. Pareigūnas privalo būti tinkamai ir nuolat apmokomas tam, kad krizinėse situacijose išliktų šaltakraujiškas ir gebėtų priimti tinkamus sprendimus“, – teigia „Streso mažinimo centro“ psichologijos konsultantė, lektorė Giedrė Putelytė.

Organizuojant Olandijos pareigūnų atranką ir mokymus apie 40 proc. laiko skiriama psichologiniam pasirengimui, išskirtinis dėmesys skiriamas patirties, įgūdžių, profesionalaus požiūrio ir elgesio kombinacijai. Fizinį testą turi atlikti kiekvienas, norintis studijuoti akademijoje, o vėliau – norintis tęsti tarnybą. Testas turi labai aiškias sąsajas su kasdieniu policijos pareigūnų darbu gatvėse. Tai ne ilga distancija, kurią reikia išbėgti, tačiau trumpas ir fiziškai sudėtingas pratimų ratas. Maratonų bėgikas negalėtų atlikti šito testo, nes tai reikalauja gerokai didesnio pasiruošimo – reikalinga koordinacija, ištvermė, jėga.

Švedijoje pareigūnai praktikuoja „debriefing“ metodą, kurio komandos užduotis – po įvykio įvertinti situaciją ir pateikti rekomendacijas pareigūnams bei darbdaviui, kaip kitą kartą elgtis panašioje situacijoje. Šis metodas naudojamas, pavyzdžiui, po riaušių malšinimo operacijos, šaunamojo ginklo panaudojimo.

Bernardinai.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
1 Komentaras
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
1
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top