Kastytis Braziulis | Alfa.lt
Teisėsauga gaudo korupcininkus valstybės įstaigose ir įmonėse. Tačiau kas juos gaudo pačioje teisėsaugoje? Pareigūnai piktnaudžiauja tarnyba, atstovauja privačių kompanijų interesams, padeda privačioms kompanijoms mušti konkurentus, atimti iš jų verslus, valstybės užsakymus, padeda privačioms kompanijoms žlugdyti konkurentų dar nepradėtus projektus. Niekas šių piktnaudžiautojų ir parsidavėlių pareigūnų negali sustabdyti, nes jų veikla yra įslaptinta ir ją gina Lietuvos Respublikos (LR) įstatymai, kurių nuostatos prieštarauja LR Konstitucijai. Iki šios dienos nėra kontrolės mechanizmo. Taip pat net aukščiausia šalies valdžia – Seimas – neturi teisės kontroliuoti specialiųjų tarnybų veiklą.
Straipsnyje pateiksiu pavyzdį, kaip didžioji Rusijos dujų kompanija „Gazprom“ per savo armiją (ne žaliųjų, o mėlynųjų (dujų spalva) žmogeliukų) Lietuvoje žlugdo savo konkurentus ir Lietuvos valstybės strateginius projektus. Atskleisiu „Gazprom“ armijos narius ir jų veikimo mechanizmą.
„Gazprom“ Lietuvoje yra vienintelis dujų tiekėjas monopolininkas. Jis diktuoja sąlygas, už kokią kainą parduos dujas ir kiek jų parduos. Jis viską sprendžia. Tam, kad klausimai spręstųsi greičiau ir jiems palankiau, „Gazprom“ įkūrė tarpininkų kompaniją, kuri buvo atsakinga ne tik už dujų pardavimą, bet ir už įtakos valstybės aukščiausios valdžios pareigūnams darymą bei už visuomenės nuomonės formavimą.
Tokios įtakos pavyzdys yra „Lietuvos dujų“ akcijų pardavimas „Gazprom“. 2004 m. „Gazprom“ įsigijo „Lietuvos dujų“ 34 proc. akcijų paketą už 100 mln. Lt. Jo padėjėjai Lietuvoje teigė, kad prispaudė mūsų valdžią ir suderėjo 70 mln. Lt. Tačiau „Gazprom“ vadovai pasakė, kad jiems yra gėda mokėti tokią mažą kainą, kad jie yra padorūs verslininkai ir savo geranoriška valia pakėlė kainą iki 100 mln. Lt. Šiais metais „Gazprom“ pardavė savo akcijas Lietuvos valstybei už 417 mln. Lt. Neblogas sandoris ar ne? Per dešimt metų „Gazprom“ vien tik už objekto pirkimą ir pardavimą gavo per 317 mln. Lt gryno pelno. O kiek jie uždirbo iš veiklos?
Kitas įtakos pavyzdys. Lietuva ir Kauno miestas pardavinėjo Kauno termofikacinę elektrinę. Atsirado norinčių ją pirkti. Pateikė reikalingus dokumentus konkurso organizatoriams. Ar žinote, kur vyko pagrindinė kova dėl objekto pardavimo? Ne, tikrai ne Kauno savivaldybėje, ne Vilniuje ir net ne Lietuvoje. Kova vyko Maskvoje tarp Rusijos stambiųjų kompanijų „Inter Rao“ ir „Gazprom“. Kremliaus kabinetuose buvo priimtas sprendimas, kad objektą turi įsigyti „Gazprom“. Kremlius sprendė klausimą, kas turi įsigyti objektą. Lietuva vykdant šį sprendimą nedalyvavo. Ji tik įvykdė Kremliaus norą.
Dar vienas pavyzdys. „Gazprom“ yra labai didelė kompanija. Jos viduje veikia įvairios viena su kita kovojančios grupuotės. Dvi iš jų veikė Lietuvoje. Viena grupuotė, kurios globėjas buvo Aleksandras Riazanovas, valdė Kauno termofikacinę elektrinę ir darė su ja tai, kas buvo paranku ir naudinga, t. y. tenkino savo asmeninius interesus. Antra grupuotė, kurios globėjas buvo ir yra Andrejus Jakuninas, nusprendė perimti auksinius kiaušinius nešančią bendrovę į savo įtakos zoną. Prasidėjo kova. Maskvoje vyko žodinė kova, o Lietuvoje į ją įsitraukė teisėsaugos struktūros (VSD ir policija) ir privačios apsaugos kompanijos. Dėl teisėsaugos struktūrų kovą laimėjo A. Jakunino atstovai Lietuvoje.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
