Justinas Argustas | lzinios.lt
Prognozuoti rinkimų rezultatus remiantis visuomenės nuomonės apklausomis – nelengva užduotis. Kelių procentinių punktų paklaidos galimos atliekant bet kokį sociologinį tyrimą. Tačiau kai apklausas vykdančios bendrovės apsirinka labai smarkiai, neišvengiamai kyla nuostaba. O gal pretenzijos sociologams nepagrįstos?
Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) – 16 proc., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) – 12,6 proc., Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) – 9,2 proc., Liberalų sąjūdžiui – vos 2,7 proc. rinkėjų balsų. Tai rugsėjo pirmosiomis savaitėmis bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenys.
Rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatai tokios prognozės nepatvirtino: TS-LKD gavo 21,7 proc., LVŽS – 21,53 proc., LS – 9,06 proc. rinkėjų balsų. Taigi, palyginti su prognoze, rinkėjų parodytas pasitikėjimas konservatoriais buvo daugiau nei dukart, o liberalais – daugiau nei triskart didesnis.
Beje, praėjusį mėnesį delfi.lt užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa pateikė kiek tikslesnius, bet vis vien realybės galiausiai neatitikusias prognozes: LVŽS – 14 proc., TS-LKD – 13,7 proc., LS – 5 procentai. Kodėl atsiranda tokių neatitikimų?
Atsispindi ne visų nuomonė
Žinoma, vertinant sociologines apklausas, reikia turėti galvoje daugybę kintamųjų. Įvairių partijų elektorato įpročiai, prieš pat lemtingą kovą įsiplieskę skandalai, neapsisprendusių rinkėjų skaičius, galiausiai orai balsavimo dieną. Vis dėlto kai kurie „kūlversčiai“ prašosi išsamesnių komentarų.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt