Pasaulinę veiksmo dieną prieš laisvosios prekybos sutartis – diskusija apie grėsmes, keliamas ES laisvosios prekybos sutarties su JAV

ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises, be to, ji kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai vakar kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. – santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

Ragino išeiti iš transatlantinio transo

Paprastai laisvosios prekybos sutartis pasirašančios šalys atsisako muitų, tačiau šia transatlantine sutartimi siekiama, visų pirma, panaikinti netarifines apsaugos priemones, kurias šalys taiko siekdamos apsaugoti savo kultūrinę tradiciją, aplinkos ar ekonominį savitumą, ir suvienodinti JAV ir ES maisto kokybės, aplinkosaugos, duomenų apsaugos bei kitus standartus.

„Kol kas dauguma Lietuvos politikų apie įvairius JAV ir ES sutarties aspektus kalba kaip užhipnotizuoti. Mes manome, kad reikėtų išeiti iš šito transo ir pažvelgti į nutekintų bei iš dalies paviešintų Komisijos pozicijos tekstų turinį kritiškesniu žvilgsniu. Kaip sutartis paveiktų mūsų atskiras ekonomikos sritis? Tikėtis, kad galėsime lygiavertiškai konkuruoti visose srityse, yra naivu. Patirtis ir net ekonomiškai stipresnėse šalyse padaryti prognostiniai vertinimai sako ką kita. Ar nebus taip, kad dėl žemos Lietuvos gyventojų perkamosios galios galėsime rinktis tik atvežamus prasčiausios kokybės maisto produktus, nes sveiki ir geros kokybės lietuviški maisto produktai keliaus iš šalies?“ – klausė paskaitą skaitęs Darnaus vystymosi centro direktorius Liutauras Stoškus.

Aplinkosaugininkas atkreipė dėmesį ir į kitą problemą, kurią kelia laisvosios prekybos sutartis. „Jau dabar matome, kad neretai politikai lengva ranka laimina sprendimus, kurie ne tik kad atskirus žmones, bet ir visą valstybę gali padaryti stambių korporacijų įkaite. Ar mūsų politikai pasiryžę sutikti, kad Europos šalių politiką nulemtų šalies piliečių nerinktų ir jų interesų neatstovaujančių trijų teisininkų, sudarančių arbitražą, sprendimai? O juk kaip tik tai ir siūlo viena iš TTIP dalių: investuotojo-valstybės ginčų sprendimo mechanizmas“, – kalbėjo L. Stoškus.

Pasak gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ atstovės Gabijos Enciūtės, standartai gali būti pabloginti ir derybininkų siūlymu įkūrus instituciją, kuri vertintų, kiek nauji teisės aktai palankūs prekybai: „Tokia viršvalstybinė institucija iš esmės tarnautų korporacijų, o ne piliečių interesams. Labai tikėtina, kad draudimas į Europos rinką įvežti chloro dioksidu apdorotą paukštieną ir skrupulingas genetiškai modifikuotų produktų žymėjimas atsidurtų kliūčių prekybai sąraše.“

Priešinasi ir amerikiečiai

Diskusijoje kalbėjusių įsitikinimu, būtina palaikyti stabilius santykius tarp JAV ir ES, tačiau dėl to neturi būti silpninamos demokratinės piliečių teisės ir suteikiamos išskirtinės teisės korporacijoms. Apie tokias tikėtinas šiuo metu vykstančių derybų dėl sutarties pasekmes Europoje kalba nevyriausybinių organizacijų atstovai, profsąjungos, žemdirbiai.

„Naujajam ES ir JAV susitarimui priešinasi ne tik Europos piliečiai; net ir Amerikoje vyrauja šiai sutarčiai priešiškos nuotaikos. Kyla klausimas: kam tada apskritai naudingas TTIP susitarimas? Viena aišku – tikrai ne gamtai ir gyvūnams, kuriuos turėtų saugoti atsargumo principui paklūstantys ES standartai“, – sakė Gabija Enciūtė, ką tik grįžusi iš seminaro apie laisvosios prekybos sutartis Briuselyje.

Pasaulinė veiksmo diena prieš laisvosios prekybos sutartis paminėta visuose penkiuose kontinentuose. Už sveiką maistą, darbuotojų teises, interneto laisvę, demokratiją ir galimybę dirbti savo žemę kovojantys aktyvistai 46 pasaulio šalyse tą dieną surengė daugiau nei 700 protesto akcijų ir informacinių renginių.

Surinko 1 mln. 700 tūkst. parašų

Europoje kampaniją prieš TTIP ir Išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą su Kanada (angl. santrumpa CETA) aktyviai vykdo daugiau nei 400 organizacijų iš 26-erių ES šalių vienijantis aljansas „Stop TTIP“, raginantis nutraukti derybas dėl TTIP ir neratifikuoti CETA. Prie vis augančio aljanso jau prisijungė Darnaus vystymosi centras, „Tušti narvai“, Susivienijimas ŽALI.LT, darnaus vystymosi organizacija GYVA.LT, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija bei Lietuvos jaunimo centras.

Aljansas susikūrė siekdamas įvykdyti Europos Piliečių Iniciatyvą prieš TTIP bei CETA ir taip paraginti Europos Komisiją pakeisti teisės aktus. Europos Komisija aljanso inicijuotai Europos Piliečių Iniciatyvai nepritarė, todėl ji organizuojama savarankiškai, pagal visus oficialius reikalavimus, o Komisija už nepritarimą atsidūrė Europos Teisingumo teisme. Aljansas, per rekordiškai trumpą laiką įvykdęs oficialius Europos Piliečių Iniciatyvai taikomus reikalavimus, jau surinko beveik 1 mln. 700 tūkst. šioms sutartims nepritariančių piliečių parašų.

Derybos dėl ES laisvosios prekybos sutarties su JAV prasidėjo 2013-aisiais. Kitą savaitę Vašingtone prasidės devintasis derybų raundas.

Diskusijos ištrauką rasite ČIA.

Daugiau nei 700 pasaulinės veiksmo dienos prieš laisvosios prekybos sutartis renginius galite rasti ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top