JE Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui
Lietuvos Respublikos Ministrų tarybos pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Žiniasklaidai
Ką tik paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo nario, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko projektas dėl visuotinio referendumo dvigubos pilietybės klausimu. Pasirinkta formuluotė: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“, visiškai neatitinka Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimo, įvykusio Vilniuje, 2012 m. rugpjūčio 8–10 dienomis, priimtos rezoliucijos.
JAV lietuvių bendruomenei (JAV LB) šiandien priklauso 2–4 tūkstančiai lietuvių, o aktyviai besireiškiančių – gal ir dar mažiau. JAV savarankiškai veikė ar veikia įvairios organizacijos, tiesiogiai nepriklausančios LB. Tai VLIK‘s (Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas), BALF‘as (Bendras Amerikos lietuvių šalpos fondas), ALT‘as (Amerikos lietuvių taryba), Lietuvių, Tautos, Vydūno fondai, Skautų, Ateitininkų sąjungos ir t.t.
Lietuvos piliečių iniciatyva 2006 m. įsikūręs JAV lietuvių visuomeninis komitetas (toliau – Komitetas) nuo 2008 m. prie pavadinimo prijungė „Už dvigubą pilietybę“. Tai savarankiška organizacija, bendradarbiaujanti su kitomis JAV veikiančiomis lietuviškomis organizacijomis.
Komitetas 2012 m. sausio 28–29 dienomis Lemonte, IL, surengė Politinį savaitgalį „Lietuva Tėvynė mūsų“, kurio metu išnagrinėjo priimto Pilietybės įstatymo (2011 m. balandžio 1d.) pataisas, priėmė rezoliucijas, kuriomis siūloma įstatymą tobulinti – trumpinti, supaprastinti ir keisti. Šie pasiūlymai tapo pagrindu Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo priimtai rezoliucijai:
Lietuvos Respublikos pilietybė išsaugoma asmenims (bei jų palikuonims – vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams), įgijusiems kitos šalies pilietybę, kurių tėvai, seneliai ar jie patys buvo Lietuvos piliečiai iki SSSR okupacijos – 1940 m. birželio 15d.
Priėmus šią rezoliuciją – įstatymo pataisą, reikėtų keisti įstatymo septintąjį straipsnį, kuriuo nustatyti atvejai, kai LR pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Nepamirškime, kad masinis Lietuvos piliečių pasitraukimas vyko dar karui nesibaigus (apie 1944 m. vidurį), todėl vėliau išvykusieji iš Lietuvos (tremtiniams galioja siūloma rezoliucija-pataisa, t.y. iki 1990 m. kovo 11 d. – tėra atskiri atvejai. „Prie atskiro atvejo“ reikėtų priskirti ir kolonistų, okupantų palikuonis).
Šį A.Paulausko inicijuotą projektą Nepriklausomybės akto signatarai dr. Zita Šličytė ir Liudvikas Narcizas Rasimas atvirai įvardija kaip grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rezoliucija-pataisa apsaugoja Lietuvą nuo „pereinamo kiemo“, apsaugoja ir nuo asmenų, kurie gali įgyti Lietuvai priešiškos valstybės pilietybę ir sudaryti grėsmę teritoriniam vientisumui (Gruzijos P.Osetijos atvejis verčia mus būti budrius).
Pritariame Atkuriamojo Seimo nario N.Rasimo, dr. Zitos Šličytės ir kitų Lietuvos žinomų teisininkų nuomonei, kad dvigubos pilietybės klausimą geriausiai išspręs Pilietybės įstatymas, priklausomai nuo aplinkybių ir politinės padėties. Tai visados gali nustatyti LR Seimas, priimdamas įstatymus.
LR Konstitucijos 12 straipsnyje numatyta, kad žmogus gali turėti tik vieną pilietybę, ir niekur Konstitucijoje nėra žodžio „išimtis“, tačiau Konstitucinis Teismas, vadovaujamas E.Kūrio, išaiškino „atskirą atvejį“, kaip išimties atvejį, nors iškilus ginčui, KT darbas buvo tik patikrinti, ar tie „atskiri atvejai“ yra numatyti įstatyme, ar jų nėra. KT negalėjo revizuoti kalbos dalykų – tam tikrus atvejus aiškinti kaip „tik labai retai“ ar „ypač reta išimtis“. Manome, šio klausimo svarstymui referendumas nereikalingas. Klausimą dėl dvigubos pilietybės ne tik gali, bet ir turi spręsti tik LR SEIMAS.
Dviguba pilietybė padės suvienyti tautą bei išlaikyti lietuvybę Tėvynėje ir pasaulyje, Lietuvai išlikti nepriklausoma ir demokratine valstybe. Priėmę mūsų siūlomą pataisytą Pilietybės įstatymą, apsaugosite Lietuvos valstybingumą. Dvigubos pilietybės galimybė skatins kilusių iš Lietuvos žmonių pasitikėjimą Tėvyne, išlaikyti jai pagarbą ir meilę, norą sugrįžti, norą jai priklausyti. O perfrazuojant JE Prezidentę, dviguba pilietybė padėtų tautiečiams, kad ir kur jie begyventų, išsaugoti ir sustiprinti ryšį su Tėvyne.
JAV lietuvių visuomeninis komitetas „Už dvigubą pilietybę“
Pirmininkas – habil. dr. Rimtautas Marcinkevičius, CA
Pavaduotoja – Ligija Tautkuvienė, choreografė, žurnalistė (www.biciulyste.com vyr. redaktorė), IL
Nariai:
Aurelija Dobrovolskienė, ALIAS (Amerikos lietuvių inžinierių-architektų sąjunga) pirmininkė, IL
Edvinas Giedrimas, inžinierius (www.litua.com įkūrėjas), CT
Dr. Dalia Kairiūkštienė, architektė, PA
Juozas Karsokas, žurnalistas, Sausio 13-osios medalininkas, IL
Kun. Jaunius Kelpšas, Marquette Park‘o parapija, Čikaga, IL
Rūta Kuncienė, istorikė, visuomenininkė, IL
Zita Lenkaitė-Masley, anglų k. specialistė, visuomenininkė (www.biciulyste.com korespondentė), TX
Jolita Paradnytė-Vlahos, finansininkė, ilgametė JAV lietuvių Verslo tarybos narė, IL
Pranas Povilaitis, inžinierius, Lietuvių krikščionių demokratų partijos gen. sekretorius išeivijoje, dienraščio ,,Draugas“ direktorių tarybos narys, IL
Algimantas Šutinas, teisininkas, Sausio 13-osios medalininkas, IL
Stefa Tamoševičienė, žurnalistė (www.biciulystė.com redaktorė), Vilnius-Čikaga.
Miglė Tauragytė, finansininkė, visuomenininkė, IL
JAV, 2013 m. birželio 25 d.