Kaip paslaugiai ir nekritiškai praneša oficiali žiniasklaida, į seminarą Vilniuje susirinkę teisėjai ir juos palaikanti viešųjų ryšių komanda guodėsi, kad visuomenės nusivylimas teismais yra normalus reiškinys. Įsidėmėtina, kad visuomenės nuomonės tyrėjai šiame seminare toliau manipuliavo žmonių apklausomis, bet nedrįso sąžiningai atsakyti tyrimų duomenų keliamus klausimus.
Pateikiame skaitytojams oficialų teisėjų saviguodos seminaro aprašymą portale 15min.lt ir mūsų, pilietinio Tiesos.lt portalo, atliktą visuomenės požiūrio į teismus apžvalgą.
Įdomu, kodėl taip skiriasi tų pačių tyrimų duomenų reikšmės?
Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius: tyrimus darome ne tam, kad pamatytume, kokie mes geri
15min.lt
Kas lemia teismų, prokuratūros, policijos veiklos vertinimo pokyčius? Kas įtakoja visuomenės nuomonę? Ką daryti, kad šių institucijų darbu būtų patenkinti žmonės? Šiais klausimais diskutavo Vilniuje į atvirą seminarą susirinkę teismų ir teisėsaugos institucijų atstovai.
„Tai, kad įvaizdis ne visada sutampa su realia situacija, rodo tyrimai. Praėjusių metų pabaigoje atlikus visuomenės apklausą dėl teismų ir teisėsaugos institucijų veiklos vertinimo paaiškėjo, kad žmonių nuomonė apie korupcijos lygį teismuose ir policijoje atitolusi nuo realybės. Pagrindinė nepasitikėjimo teismais priežastis – gyventojų manymas, kad teismai korumpuoti, tačiau realiai su šia problema teigia susidūrę tik keli procentai“, – pažymėjo seminare tyrimo rezultatus pristačiusi sociologė Eglė Vileikienė.
Sociologė pabrėžė, kad norint susidaryti realų vaizdą tiriamuoju klausimu tyrimai turėtų būti pakankamai reprezentatyvūs ir išsamūs. „Norint sužinoti tikrą veiklos vertinimą, neužtenka užduoti vieną klausimą – pasitiki ar nepasitiki. Tai labai neapibrėžtas vertinimas. Todėl norint iš tiesų nustatyti, kaip žmonės vertina vienos ar kitos institucijos veiklą, reikia klausti nuosekliai, sudarant galimybę išsakyti savo nuomonę“, – teigia E. Vileikienė.
E.Laurinaitis: teisingumą žmonės supranta skirtingai
Pritardamas mokslininkei, Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius pažymėjo, kad visuomenės tyrimai daromi ne tam, kad pamatytume, kokie mes geri. „Jeigu rezultatai gerėja, tai džiugina, tačiau kur kas svarbiau nustatyti, kur klystame, kur esame nesuprasti, kokius konkrečius veiksmus galime padaryti savo darbe žmonių labui, siekdami užsitarnauti dar didesnį pasitikėjimą ir teigiamą darbo įvertinimą“, – pažymėjo G.Kryževičius.
Psichoterapeutas, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos pirmininkas Eugenijus Laurinaitis seminare dėstė, kad teisingumą žmonės supranta labai skirtingai, todėl tikėtis, kad visi teismų darbą vertins teigiamai, naivu. „Man rūpi ne teismų įvaizdis. Man rūpi – vaizdas. Tiksliau, žmonės, kurie sistemoje dirba. Per tuos metus, kai dirbu su teisėjų atranka, matau, kad tikrai daug kas pasikeitė. Pirmiausia, pirmininkų požiūris į atranką, rašomas teisėjų charakteristikas. Dabar jose atsispindi realybė. Jeigu ir toliau bus einama šia kryptimi, rezultatai tikrai matysis“, – pažymi psichoterapeutas.
D.Jočienė: teismo prioritetas – ne įvaizdis, o kokybiški sprendimai
Į renginį atvykusi buvusi Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja Danutė Jočienė susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į visuomenės lūkesčius teismams ir jų veiklos nepriklausomumo bei nešališkumo principus.
„Bet kokios atakos žiniasklaidoje negali daryti įtakos teismams. Jie turi užtikrinti žmonių teisę į teisingą teismą. Štai Europos Žmogaus Teisių Teismo vertinimai tikrai nėra aukšti ir netgi neigiami, tačiau šio teismo prioritetas ne įvaizdis, o kokybiški sprendimai, kurie kalba patys už save“, – pažymėjo teisėja.
Pasak jos, kalbėdami apie teismą, žmonės turi prisiminti, kad yra proceso reikalavimai, kuriais teisėjai privalo vadovautis. Būtent šios taisyklės turi būti sutvarkytos taip, kad būtų užtikrintas efektyvus teismų darbas ir teisingumo vykdymas.
K.Gečas: teismai ir teisėsauga neišvengiamai turės oponentų
Policijos generalinio komisaro patarėjas Povilas Malakauskas kalbėdamas apie institucijų veiklos kryptis, pažymėjo, kad norint įsivertinti savo darbą ir pasiekimus, reikia turėti strategiją ir aiškius vertinimo rodiklius. „Išsamūs sociologiniai tyrimai ir yra viena iš priemonių pamatuoti, kaip dirbame. Kuo aukštesni rodikliai, tuo didesni žmonių lūkesčiai“, – teigė pranešėjas.
Apie tai, nuo ko priklauso teismų ir teisėsaugos institucijų įvaizdis, savo įžvalgomis dalijosi ir ryšių su visuomene konsultantas Kęstutis Gečas. Pasak jo, teismai ir teisėsaugos institucijos neišvengiamai visada turės oponentų: „Juk tai institucijos, kurios sulaiko ir teisia. Tuo tarpu ugniagesiai gelbėtojai – tik gelbėja.“
Pasak komunikacijos specialisto, žmonės nuomonę susidaro rinkdami informaciją iš įvairių šaltinių – savo asmeninės patirties, nuogirdų, žiniasklaidos ir pan. Tad siekiant išvengti interpretacijų, būtina pačioms institucijoms teikti kuo daugiau aiškios informacijos visuomenei. „Nemažiau svarbu – ir nuoseklumas. Jeigu vadovai kalba apie aukštą aptarnavimo kokybę, tačiau tiesiogiai piliečius aptarnaujantys asmenys to neparodo, rezultato nebus“, – pažymėjo komunikacijos specialistas.
2013 m. pabaigoje apklausus 3 tūkst. Lietuvos gyventojų paaiškėjo, kad pernai žmonių pasitikėjimas teismais ir policija išaugo.
83 nuošimčiai lietuvių įsitikinę, kad teisėjai yra korumpuoti
Tokia galėjo būti antraštė pranešimo apie tyrimą, kurį pernai vasarą ir rudenį atliko Vidaus reikalų ministerijos vyriausioji specialistė dr. Eglė Vileikienė ir Socialinės informacijos centras, o šiemet sausio 31-ąją paskelbė Nacionalinė teismų administracija. Tačiau Nacionalinės teismų administracijos pranešimo visuomenei antraštė teigė įvykus stebuklą: „Gyventojų pasitikėjimas teismais išaugo iki 51 proc.“
Šį stebuklą savo pranešime Nacionalinė teismų administracija pamėgino išaiškinti šitaip:
„2013 m. pabaigoje atliktos apklausos rezultatai rodo, kad pernai Lietuvos gyventojų pasitikėjimas teismais žymiai paaugo ir šiuo metu siekia 51 proc. (2012 m. – 21 proc.). Tyrimo autorė sociologė dr. Eglė Vileikienė pabrėžia, kad net 45 proc. apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų, gerai vertina teismų darbą. Teismais pasitiki 51 proc. respondentų. Iš visų apklaustųjų, asmeninį kontaktą su teismai turėjo 9 proc. Iš jų daugiau kaip pusė mano, kad teismai išmano savo darbą, gerbia žmonių teises, yra verti pasitikėjimo. […] ‘Paskaičius viešai skelbiamas publikacijas ir atsakomąsias reakcijas į jas, labai dažnai galima susidaryti įspūdį, kad šalies gyventojai teismais nepasitiki ir jų darbą vertina tik neigiamai. Anaiptol situacija nėra tokia bloga, kokia nuolat akcentuojama. Visuomenė teismų darbą vertina gerai – tą pagrindžia ir 57 proc. sutinkančių, kad žmonės turėtų paklusti teisėjų priimtiems sprendimams, net jei sprendimas jiems nėra palankus’, – sako dr. E. Vileikienė. Sociologė visuomenės nuomonės pokytį sieja su viešumoje sumažėjusiu neigiamos informacijos kiekiu, teismų pastangomis užtikrinti operatyvų informacijos teikimą žiniasklaidai ir visuomenei, pačios sistemos griežtą požiūrį į aplaidžiai dirbančius teisėjus, didėjantį teisėjų pasirodymą viešojoje erdvėje.“
Taigi visuomenei buvo džiugiai paskelbta, kad per metus 30 nuošimčių išaugo lietuvių pasitikėjimas teismais. Ir toks stebuklas nutiko vykstant politiniams teismų procesams, Teisėjų tarybai nesiteikiant paaiškinti, kodėl kitos Europos Sąjungos ar NATO šalys skiria politinį prieglobstį Lietuvos teisėtvarkos persekiojamiems asmenims – Gatajevų šeimai ir Šarūnui Paberaliui, lietuvių teisėjams viešai kalbant apie svarbioms liudininkėms žodžiu „ištrintas atmintis“ ir kitokias keistenybes.
Nacionalinės teismų administracijos sukurtas stebuklas subliūkšta, susipažinus su tais tyrimo duomenimis, kurie oficialiame pranešime liko nutylėti.
Taigi, ką atskleidė Vidaus reikalų ministerijos ir Socialinės informacijos centro atliktas visuomenės požiūrio į teisėjus ir teismus tyrimas?
Visų pirma, jis parodė, kad didžioji dauguma lietuvių laiko teisėjus pačiais korumpuočiausiais teisėtvarkos pareigūnais. 2013 metais net 83 nuošimčiai apklaustų Lietuvos gyventojų pritarė teiginiui, kad teisėjai yra labai arba iš dalies korumpuoti. Vos 7 nuošimčiai manė, kad teisėjai nėra korumpuoti, 10 nuošimčių prisipažino, kad atsakymo į šį klausimą nežino. Tad teisėjų korumpuotumu įsitikinusių lietuvių nuošimtis iš esmės išliko nepakitęs: 2012-aisiais tokių buvo 82 nuošimčiai. Mažiau korumpuotais už teisėjus yra laikomi prokurorai, pasieniečiai, kalėjimų prižiūrėtojai ir kiti pareigūnai. Tiesa, duomenų, ką lietuviai mano apie policininkų korumpuotumą, Vidaus reikalų ministerija šio tyrimo medžiagoje nepateikta.
Antra, tyrimas atskleidė, jog dauguma lietuvių yra įsitikinę, kad jų valstybėje teismai nėra visiems vienodai teisingi. Tik 26 nuošimčiai apklaustųjų teigė, kad teismai visų gyventojų problemas sprendžia vienodai. Net 68 nuošimčiai mano priešingai.
Trečia, tyrimas liudija didelę dalį visuomenės apėmusį teisinį nihilizmą. Daugiau nei trečdalis – net 38 nuošimčiai – lietuvių teigia, kad žmonės neturi paklusti teisėjų sprendimams, jei šie nėra jiems palankūs.
Ketvirta, tyrimas rodo ypatingai cinišką lietuvių požiūrį į teisėjus ir teismus. Tik 16 nuošimčių apklaustųjų mano, kad sąžiningumas yra teigiama teisėjo savybė. 17 nuošimčių tvirtina, kad tokia teisėjų savybė yra neigiama: sąžiningumas trukdo teisėjo darbui. 58 nuošimčiai galvoja, kad sąžiningumas nėra nei teigiama, nei neigiama teisėjo savybė. 8 nuošimčiams buvo sunku į šį klausimą atsakyti. Dar ciniškiau lietuviai vertina kyšių neimančius teisėjus. Atsisakymą imti kyšius tik 9 nuošimčiai apklaustųjų laiko teigiama teisėjo savybe. 31 nuošimtis įsitikinęs, kad kyšių ėmimas yra teigiamas teisėjo bruožas. 51 nuošimtis mano, kad susilaikymas nuo kyšių nėra nei teigiama, nei neigiama teisėjo savybė. Panašiai lietuviai žvelgia ir į teisėjų pagarbą žmogaus teisėms: tik 31 nuošimtis mano, kad pagarba žmogaus teisėms yra teigiama teisėjo savybė, 11 nuošimčių teigia, kad ji yra neigiama, 50 nuošimčių – nei teigiama, nei neigiama. Visai kitaip vertinamas teisėjų darbo išmanymas: 62 nuošimčiai yra įsitikinę, kad darbo išmanymas yra teigiama teisėjo savybė, 2 nuošimčiai – kad neigiama, 29 nuošimčiai teigia, kad ši savybė nėra nei teigiama, nei neigiama. Taigi teisėjo moralę Lietuvos visuomenė linkusi atskirti nuo teisėjo darbo, jo profesionalumo. Daugumai lietuvių daug svarbesnis yra teisėjo „darbo išmanymas“ negu jo sąžiningumas, pagarba žmogaus teisėms, atsisakymas imti kyšius. Nemaža dalis visuomenės sąžiningumą laiko teisėjo trūkumu. Tiesa, net 62 nuošimčiai piliečių teigia, kad „teisėjo darbas yra gerbiamas“. Tačiau „gerbiamas“ šiuo atveju ne teisėjo sąžiningumas, padorumas, bet jo „išmanymas“ – mokėjimas suteikti paslaugą.
Penkta, tyrimo rengėjai nepaaiškina, kodėl taip smarkiai skiriasi jų atlikto tyrimo ir kitų agentūrų atliekamų tyrimų rezultatai. Visuomenės nuomonės tyrimų centro „Vilmorus“ duomenimis, 2013 metais teismais pasitikėjo tik 19 nuošimčių gyventojų, nepasitikėjo – 40 nuošimčių, kad sunku pasakyti, teigė 41 nuošimtis. Ir šie skaičiai, pasak „Vilmorus“, per pastaruosius metus reikšmingai nepakito. Tuo metu Vidaus reikalų ministerija, kaip minėta, tvirtina, kad, pagal jos tyrimą, teismais pernai pasitikėjo 51 nuošimtis lietuvių. Taigi rezultatai skiriasi net 32 nuošimčiais! Kodėl? Iš dalies į šį klausimą atsako ministerijos užsakymu apklausą atlikusio Socialinės informacijos centro internetinė savireklama:
„Gerai žinome, ko iš tyrimų agentūros tikisi klientai: mokame išversti kliento problemą į tyrimų kalbą, tyrimų kalbą į vartotojų kalbą, o vartotojų atsakymus – į kliento problemos sprendimus; labai gerai pažįstame Lietuvos vartotoją; neparduodame klientams to, ko jiems nereikia, net jei labai prašo. Mūsų veikla – rinkos tyrimai. Mūsų užduotis – mūsų klientų konkurencinė galia. Didžiuojamės matydami, kaip mūsų kartu atrasti sprendimai sulaukia pripažinimo rinkoje.“
Kiek mokesčių mokėtojams kainavo šiais tyrimais padidinta teismų ir teisėjų „konkurencinė galia“ ir išaugintas jų „pripažinimas rinkoje“, neskelbia nei Nacionalinė teismų administracija, nei Vidaus reikalų ministerija.