Kainas tarė savo broliui Abeliui: „Išeikime į lauką…“ Pasiekus lauką, Kainas pakilo prieš savo brolį ir jį užmušė. Tuomet VIEŠPATS paklausė Kainą: „Kurgi tavo brolis Abelis?“ – „Nežinau! Argi aš esu savo brolio sargas!?“ – jis atsakė. (Pr 4, 8–9)
Didžiai apgailestaudamas privalau nūnai ir garsiai pasakyti: tarp šio pasaulio valdovų, pagal krikštą priklausančių Stačiatikių Bažnyčiai, atsirado naujas Kainas – ne pagal vardą, o savo darbus.
Šie darbai liudija: minėtasis valdovas, kaip ir pirmasis istorijoje brolžudys Kainas, ėmė vykdyti šėtono valią.
Iš Šventojo Rašto mes žinome, jog dvi didžiosios nuodėmės – žmogžudystė ir melas – yra tarpusavy susiję: abiejų nuodėmių valdovas ir įkvėpėjas yra velnias. Todėl kiekvieno, kuris pasiduoda šioms nuodėmėms, tėvas, Atpirkėjo žodžiais, yra velnias: „Jūsų tėvas – velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidas. Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos, – jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas“ (Jn 8, 44).
„Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota“,– sako mūsų Viešpats Jėzus Kristus (Lk 12, 48). Paminėtam valdovui patikėta didelė valdžia, bet mes ir visas pasaulis esame liudytojai, kad šią valdžią jis panaudojo ne geriems darbams, o blogiui.
Būtent jo valia jo valdomos šalies visuomenės informavimo priemonės dieną ir naktį daugeliu pasaulio kalbų skleidžia cinišką melą apie Ukrainą, sėją priešiškumą ukrainiečių tautai, mūsų troškimui būti nepriklausomiems ir patiems kurti suverenią valstybę, provokuoja kraujo praliejimą ir žudynes Donbase.
Pats jis kalba atvirą ir akivaizdų melą: rengdamas ir siųsdamas į mūsų šalį žudikus-samdinius kalba apie „vidinį konfliktą“, dėl kurio jis neva niekuo dėtas; nukreipdamas į Ukrainą jam paklūstančius karinius dalinius visur viešai pareiškia, kad šių dalinių čia nėra. Tuo metu, kai Ukrainoje žuvusius karius, Tėvynės gynėjus, laidoja kaip herojus, jo šalies karius, žuvusius Donbase, laidoja slapta, kruopščiai slėpdami tiesą apie jų mirties aplinkybes.
Tas valdovas ciniškai meluoja sakydamas, kad jo valdoma šalis nėra Ukrainos konflikto šalimi, nors būtent jis padarė viską, kad šį konfliktą įžiebtų ir jį palaikytų.
Tokių veiksmų pasekmė – gausios aukos. Pastaraisiais mėnesiais kasdien žūva kariškiai ir savanoriai, ginantys Ukrainą nuo agresoriaus, mėgstančio vadinti save broliu. Nuo karinių veiksmų kenčia milijonai taikių gyventojų, dešimtys tūkstančių priversti nuo karo gelbėtis bėgdami, šimtai jau žuvo. Donbaso miestai ir kaimai virsta griuvėsiais.
Tai matydamas ir, kaip patriarchas, atsakingas prieš Dievą už Ukrainos stačiatikių tautą, tvirtinu – didžiausia kaltė už visa tai gula ant minimo valdovo pečių. Jo valioje ir valdžioje nedelsiant sustabdyti mirtį ir kraujo liejimą, bet jis dėl savo puikybės toliau daugina blogį. Jis vadina save ukrainiečių tautos broliu, bet iš tiesų savo darbais tapo tikru naujuoju Kainu, liejančiu brolių kraują ir melu apraizgančiu visą pasaulį.
Kai kuriuos jo melas suklaidina ir jie ima manyti, jog šis valdovas gina tradicines dvasines ir moralines vertybes nuo griaunamo globalizacijos poveikio. Bet jo darbų vaisiai, pagal kuriuos Evangelija kviečia vertinti, liudija priešingai.
Todėl sugundytiems netiesa, ypač stačiatikiams – ir Ukrainoje, ir visame pasaulyje – primenu Išganytojo žodžius: „Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali pasiskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?! Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis – blogus. Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs gerų. Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį. Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių“ (Mt 7, 15–20).
Anksčiau jau ne kartą skambėjo minėtam valdovui ir jo parankiniams skirti kvietimai atsitokėti, liautis sėjus blogį ir mirtį, atgailauti. Bet atrodo, kad jis lieka kurčias šiems kvietimams ir tik daugina blogį, nes jį, kaip ir Judą Iskarijotą, apsėdo šėtonas.
Vis dėlto pasitikėdamas Dievo gailestingumu visiems nusidėjėliams, išsaugome viltį ir šio valdovo atgaila bei siunčiame jam milijonų žmonių raginimą: sustokite, nustokite dauginę melą ir žmogžudystes, apsigalvokite!
Kadangi savo veiksmais Jūs atskiriate save nuo Stačiatikių Cerkvės ir Dievo, pasmerkiate save gėdingai šio gyvenimo baigčiai ir amžinai pražūčiai pragare būsimajame gyvenime. Už visą kraują, pralietą Jūsų valia, ir visą blogį, įvykdytą Jūsų įsakymu, Jūsų bausmė bus tokia pat, kaip brolžudžiui ir melagiui Kainui – prakeiksmas ir amžinas pasmerkimas.
Jei neatgailausite, Jums išsipildys Šventojo Rašto žodžiai: „Prakeikti jis mėgo – tebūna jis pats prakeiktas! Palaimos linkėti nemėgo – niekas jo tenelaimina! Prakeikimu apsivilko kaip apsiaustu, – tepersisunkia prakeikimas į jo kūną lyg vanduo, į jo kaulus tartum aliejus. Tebūna kaip drabužis, kuriuo jis apsidengia, lyg kasdien jo nešiojama juosta! Taip teatmoka VIEŠPATS mano kaltintojams – tiems, kurie pikta man linki“ (Ps 109, 17–20). Nuo šios bausmės Jus gali išgelbėti tik nuoširdi atgaila, patvirtinta darbais, o ne pataikūniški žodžiai nuo Jūsų priklausomų hierarchų su Jūsų valdomos šalies Patriarchu priešakyje.
Kviečiu ir Ukrainos tikinčiuosius melsti šiam valdovui teisingo Dievo teismo ir deramo atpildo. Nebijokite jo jėgos – prieš Dievo galią ji bevertė, ir nors širdis tapo žiauri, kaip faraono, bet ir jo jėgos pabaiga jau arti.
Prisiminkite, broliai ir seserys, Raštų žodžius, ir tegul jūsų širdis nesuabejoja – Dievo tiesa ir jėga nugalės naująjį Kainą ir naująjį faraoną, iš kurio vergovės Viešpats išveda Ukrainą. „Faraonas jau buvo arti, kai izraeliečiai žvalgydamiesi pamatė, kad egiptiečiai juos vejasi. Klaiko apimti, izraeliečiai šaukėsi VIEŠPATIES. Mozei jie skundėsi: „Nejau nebuvo kapams vietos Egipte, kad išvedei mus mirti į dykumą? Ką gi tu mums padarei, išvesdamas mus iš Egipto? Argi ne tą patį mes sakėme tau Egipte: ‘Atstok nuo mūsų! Leisk mums tarnauti egiptiečiams?’ Iš tikrųjų būtų buvę geriau tarnauti egiptiečiams, negu mirti dykumoje“. Bet Mozė žmonėms sakė: „Nebijokite! Tvirtai laikykitės ir pamatysite išgelbėjimą, kurį VIEŠPATS jums šiandien suteiks. Egiptiečių, kuriuos nūn matote, daugiau niekad nebematysite. Pats VIEŠPATS kovos už jus, o jūs nutilkite“ (Iš 14, 10–14).
Dievo palaima tebūna su Ukraina ir mūsų dievobaiminga tauta!
Filaretas
Kijevo ir visos Rusios-Ukrainos patriarchas
2014 metų rugsėjo 5 diena
Šaltinis: cerkva.info/ru
Iš rusų kalbos vertė Ramutė Bingelienė