Staunton, rugpjūčio 26
Didžiųjų Vakarų valstybių vadovai skelbia siekiantys rasti tinkamą atsakymą į Ukrainos krizę, tačiau norint rasti atsakymą, svarbu, kad jie pradėtų kelti tinkamus klausimus. Daugiau nei akivaizdu, kad daugelis iš jų to nedaro, todėl pasekmės Ukrainai ir pasauliui gali būti skaudžios.
Čia pateikti penki klausimai, kurių, kaip matyti, nekelia nė vienas iš šių lyderių, nors jie turėtų būti svarstomi, jei tik ši krizė nesiruošia peraugti į rimtesnę.
Pirma, jei kuri nors kita šalis, ne Rusija, įsiveržtų ir aneksuotų kaimyninės šalies teritorijos dalį, ar pirmas dalykas, kuriuo rūpintųsi kitų šalių vadovai, būtų užtikrinti, kad šalis, į kurią buvo įsiveržta, atsižvelgtų į įsiveržusios šalies jausmus ir poreikius?
Antra, kodėl Ukrainos troškimas integruotis į Europą ir Vakarus laikomas tuo, ką Europa ir Vakarai turėtų vėsinti, siekiant patenkinti Rusijos pretenzijas, ar bent jau laikomas ne tokiu svarbiu reikalavimu Vakarų vyriausybėms, kaip sklindantys iš Maskvos, įskaitant tarptautinę teisę pažeidžiančius reikalavimus?
Trečia, jei su Rusijos įvykdytu Ukrainos pusiasalio Krymo anšliusu yra susitaikyta kaip su kaina, kuri turi būti sumokėta Maskvai mainais už jos pažadą sumažinti savo agentų Pietryčių Ukrainoje karinį palaikymą, kodėl kas nors turėtų manyti, kad Vladimiras Putinas nepanaudos tos pačios strategijos dar kartą – neužgrobs dar vienos teritorijos ir nedestabilizuos kitos, kad priverstų pasaulį įteisinti savo pirmąjį veiksmą?
Ketvirta, būdami Jungtinių Tautų nariais, Vakarų lyderiai, siekiantys „išspręsti“ Ukrainos krizę, yra įsipareigoję pilietybės viršenybei prieš tautybę. Vladimiras Putinas paskelbė visiškai priešingą dalyką pabrėždamas, kad tai, ką jis vadina „rusiškas pasaulis“, yra svarbiau nei kaimyninių šalių gyventojų pilietybė. Jei Vakarai palengvina jo veiksmus versdami Kijevą nusileisti šiai idėjai, ar kas nors tiki, kad Putinas neišmėgins to kitur?
Ir penkta, turint galvoje, kad Rusijos vyriausybė sulaužė savo anksčiau duotus pažadus gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą, koks yra pagrindas tikėtis, kad prezidentas Vladimiras Putinas ir užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ateityje laikysis kokių nors savo žodinių įsipareigojimų?
Jei Vakarų lyderiai negali rasti tinkamų atsakymų į šiuos klausimus, o tai padaryti galimai neįmanoma, jie neturėtų veržtis padėti Rusijai siūlydami krizės Ukrainoje sprendimus, kai šie niekaip esmingai nepadeda Ukrainai.
Iš anglų kalbos vertė Leonas Merkevičius.