Žinių agentūra ELTA paskelbė mėnesio senumo visuomenės apklausos duomenis. Tarp pirmojo ir antrojo Respublikos Prezidento rinkimų turų atlikta apklausa rodo, kad per metus padėtį šalyje optimistiškai vertinančių gyventojų skaičius sumažėjo.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ gegužės 14–23 dienomis atliko Lietuvos gyventojų apklausą.
Jos duomenimis, gegužę 5 proc. padaugėjo teigiančiųjų, kad reikalai šalyje gerėja, o lyginant su tyrimo rezultatais prieš metus (2013 metų gegužę), teigiamai vertinančiųjų padėtį Lietuvoje sumažėjo 5 proc. Prieš metus, kad reikalai šalyje gerėja, manė 47 proc. gyventojų.
Didesni optimistai, manantys, kad reikalai greičiau gerėja nei blogėja, yra jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, studentai ir moksleiviai, specialistai ir tarnautojai bei vadovai, gyventojai su didžiausiomis šeimos pajamomis (daugiau kaip 2500 litų per mėnesį), dirbantys valstybinėse įstaigose ir įmonėse, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai.
Daugiau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime ar mažesniuose miestuose, respondentai su viduriniu išsilavinimu, bedarbiai, darbininkai ir pensininkai, lenkų ir rusų tautybių gyventojai, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis – iki 1500 litų per mėnesį.
Kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė Liberalų sąjūdžio bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai, o didžiausi pesimistai yra valdančiųjų partijų rėmėjai. Tai yra tie žmonės, kurie ketina balsuoti už Lietuvos lenkų rinkimų akciją, partiją „Tvarka ir teisingumas“ ar už Darbo partiją.
Ekonominė padėtis: kam gerėja, kam – nelabai
Gegužės mėnesį 15 proc. apklaustų gyventojų teigė, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, 56 proc. sakė, kad ji nepasikeitė, ir 26 proc. respondentų nurodė, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo.
3 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Apklausos duomenimis, gyventojų nuomonė šiuo klausimu per pastarąjį mėnesį nepasikeitė, o lyginant su vertinimais prieš metus, 4 proc. sumažėjo teigiamai vertinančiųjų ekonominę padėtį šalyje.
2013 m. gegužę 19 proc. respondentų ekonominę padėtį apibūdino kaip pagerėjusią.
Ekonominę padėtį Lietuvoje geriau už kitus vertina vyrai, jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daugiau kaip 2500 litų), vadovai, specialistai ir tarnautojai bei besimokantis jaunimas.
Prasčiau ekonominę padėtį vertina vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu išsilavinimu, pensininkai, darbininkai ir ūkininkai, dirbantys privačiame sektoriuje, nelietuvių tautybės gyventojai, respondentai, kurių pajamos per mėnesį yra mažiausios (iki 1500 litų).
To paties tyrimo duomenimis, gegužės mėnesį 12 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią, 27 proc. nurodė, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo, o 59 proc. atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius keletą mėnesių nepasikeitė. 2 proc. respondentų neatsakė į šį klausimą.
Gyventojų nuomonė šiuo klausimu nepasikeitė, nei lyginant su apklausa prieš mėnesį, nei lyginant su atsakymais į šį klausimą prieš metus.
Savo šeimos finansine padėtimi dažniau yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, nelietuvių tautybės gyventojai, respondentai su viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 1500 litų).
Kaip vertina demokratiją?
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ taip pat teiravosi, kaip gyventojai vertina demokratijos veikimą Lietuvoje.
Apklausos duomenimis, 54 proc. Lietuvos gyventojų (nuo 15 metų ir vyresnių) buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, o 36 proc. buvo patenkinti. 10 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Pasitenkinimas demokratija Lietuvoje per pastarąjį mėnesį nepasikeitė, o lyginant su vertinimais prieš metus, patenkintųjų demokratijos veikimu šalyje sumažėjo 4 proc.
Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, daugiau patenkintas jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis (daugiau kaip 2500 litų per mėnesį), dirbantys valstybiniame sektoriuje bei dešiniųjų pažiūrų rinkėjai.
Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, kairiųjų pažiūrų respondentai bei nelietuvių tautybės gyventojai.