Rugpjūčio 23 dieną Piliečių Santalkos bei M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo į Simono Daukanto aikštę sukviesti savo valstybei neabejingi piliečiai paminėjo šviesų Lietuvos Respublikos pulkininko Vytauto Pociūno atminimą. Valdžiai dar kartą priminta: sąžiningai ištirti V.Pociūno – Sausio 13-osios savanorio, valstybės pareigūno – žūties 2006-ųjų rugpjūčio 23-iąją Bresto „Inturisto“ viešbutyje aplinkybes yra valdžios garbės reikalas.
Vienas minėjimo organizatorių Darius Kuolys pabrėžė: ši tragedija yra ne tik asmeninė, ja pasikėsinta į moralinius valstybės pagrindus. „Jeigu nenustatoma tiesa, visuomenė, piliečiai praranda pasitikėjimą savo valstybe“, – kalbėjo D. Kuolys.
Neištirta ir po V. Pociūno žūties organizuota šmeižto kampanija – viena gėdingiausių nepriklausomos Lietuvos žiniasklaidos istorijoje. „Vytautas Pociūnas buvo Valstybės saugumo departamento, savo kolegų ir savo buvusių viršininkų šmeižiamas. Tai irgi pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai žuvus karininkui pati valdžia, specialiosios tarnybos, pasitelkusios įtakingą žiniasklaidą ir, kaip nustatyta, „Gazprom“ tarpininkinės „Dujotekanos“ lėšas, organizavo pomirtinio šmeižto kampaniją. Šitaip elgiasi Italijos mafija“, – teigė D. Kuolys. Pasak jo, ir liepos pabaigoje pateikta Valstybės saugumo departamento išvada apie „savaiminį iškritimą“ dar kartą parodė, jog Lietuvos specialiosios tarnybos yra nepajėgios arba nenori išsiaiškinti tiesos.
Minėjime pakalbinta Liudvika Pociūnienė Aikštės TV patvirtino: Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, savo galutine ir neskundžiama nutartimi leidusi Generalinei prokuratūrai nesiaiškinti tikrųjų jos vyro žūties aplinkybių, padarė „didžiulį nuostolį Lietuvai“. L.Pociūnienė teigė nesitrauksianti ir toliau sieksianti, kad VSD „atliktų ne veiklos imitaciją, o tikrą tarnybinį patikrinimą“, nes iš dabar pateikto „trijų puslapių“ tyrimo „matyti, kad nieko nedaryta“.
Kaip Alfa.lt portalui sakė minėjime dalyvavęs profesorius Gintaras Aleknonis, „Vytautas Pociūnas yra, buvo ir liks viena iš didžiųjų šio šimtmečio pradžios Lietuvos legendų. […] Legendos nemiršta. Kitas dalykas – V. Pociūnas yra simbolis žmogaus, kurį sutraiškė sistema. Ir man atrodo, kad mums reikėtų visada pažiūrėti į mažą žmogų, nesvarbu, koks jis yra. Šiandieninėje Lietuvoje mes neturime žvilgsnio į mažą žmogų, jis niekam nerūpi. V. Pociūnas buvo auka, kokių šiame šimtmetyje Lietuvoje nebuvo. Geriau, kad jų ir nebūtų“, – kalbėjo ilgametis žurnalistas, o dabar MRU dėstytojas G.Aleknonis.
Minint septintąsias V. Pociūno žūties metines Daukanto aikštėje skambėjo bardo Gedimino Storpirščio atliekama dainuojamoji poezija.
Nuotraukos – Aušros Gabalytės ir Aurelijos Babenskienės, reportažų autorė – A. Gabalytė.
P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam