Šiandien Seimas pratęsė vadinamosios „Venckienės komisijos“ darbą – rezoliucijos projektą, ar tenkinti generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti Seimo narės Neringos Venckienės laisvę, ji turės parengti iki balandžio 2 dienos – savaite vėliau, nei buvo numatyta. Papildomo laiko komisija paprašė, nes nutarė dar kartą kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši iki pirmadienio darbo dienos pabaigos pateiktų gegužės 17 dienos vaiko paėmimo iš N. Venckienės namų vaizdo medžiagą.
Nors Generalinis prokuroras Darius Valys jau ne vieną kartą ignoravo Seimo prašymą pateikti Garliavos šturmo filmuotą medžiagą, komisija nutarė dar kartą kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši iki pirmadienio darbo dienos pabaigos vis dėlto pateiktų minėtą įrašą. Tokį prokuratūros sprendimą Šiaulių apygardos prokurorė Nina Raugienė paaiškino tuo, kad nufilmuotas vaikas, kurio rodyti negalima: „[…] tai medžiaga, susijusi su nepilnamete nukentėjusia, kuri pagal Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnį yra negarsinama, draudžiama ją paviešinti“.
Klausantis skrupulingųjų prokurorų susirūpinimų, kaip nepažeisti mažametės teisių ne tada, kai prieš ją vykdoma prievarta, o dabar, kai norima pamatyti tą prievartą fiksavusią medžiagą, piliečiams kyla klausimas: o kas trukdo „užtušuoti“ neviešinamą, „valstybės paslaptimi“ paverstą vaiką (kaip tai daroma, galima pasimokyti ir iš „laimingos“ mergaitės filmukų ar nuotraukų, gaminamų „Lietuvos ryte“) ir parodyti tai, ką jie rašo savo aprašuose, t. y. visas „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnei Neringai Venckienei inkriminuojamas veikas? Juk ir N.Venckienė, prokuroro tvirtinimu, spyrusi Laimutei Stankūnaitei ir ją apkandžiojusi, ir Laimutė Stankūnaitė, ir nuo N. Venckienės kovinių veiksmų nukentėjęs policijos pareigūnas jau pilnamečiai.
Ir iki pirmadienio dar yra laiko.
Piliečiai siūlo prokurorams ir savo turimus įrodymus: