„Pasiklausymo afera“ iškilo viešumon, kai 2014 metų birželio 14 dieną Lenkijos savaitraštis „Wprost“ publikavo nelegaliai įrašytus politikų pokalbius. Įrašai buvo daromi nuo 2013 metų liepos iki 2014 metų birželio keliuose Varšuvos restoranuose, o tarp pasiklausomųjų būta pareigūnų, ministrų, verslininkų ir Lenkijos Nacionalinio banko pirmininkas. Prokuratūra dėl nelegalaus pasiklausymo iškėlė bylą ir sulaikė keturis asmenis, tarp jų – ir verslininką Marką Falentę, įtariamą nelegalaus pasiklausymo organizavimu.
2014 metų birželio 18 dieną savaitraščio „Wprost“ redakcijoje apsilankė prokuroras su Vidaus saugumo agentūros pareigūnais ir pareikalavo perduoti pokalbių įrašus. Savaitraščio redaktorius atsisakė atiduoti kompiuterį su įrašais argumentuodamas atsisakymą būtinybe išsaugoti žurnalistinę paslaptį. Pareigūnai pabandė jėga perimti įrašus, bet galiausiai apleido patalpas be įrašų. Pareigūnų veiksmus kritikavo žiniasklaida, Helsinkio žmogaus teisių fundacija, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacija ir Teisingumo ministerija. 2014 metų birželio 21 dieną savaitraščio „Wprost“ atstovas perdavė prokuratūrai įrašus.
Dėl „pasiklausymo aferos“ Lenkijos Seimas 2014 metų birželio 25 dieną balsavo dėl pasitikėjimo premjero Donaldo Tusko vyriausybe. Vyriausybė nebuvo atstatydinta (237 deputatai pasisakė už, 203 – prieš).
2015 metais verslininkas Zbigniewas Stonoga paviešino jo nelegaliai įgytus 2500 puslapių iš pasiklausymo aferos bylos.
2015 metų birželio 10 dieną Lenkijos premjerė Ewa Kopacz paskelbė, kad atsistatydina sveikatos ministras Bartoszas Arłukowiczius, sporto ir turizmo ministras Andrzejus Biernatas, valstybės iždo ministras Włodzimierzas Karpińskis, wiceministrai Tomaszas Tomczykiewiczius, Rafałas Baniakas ir Stanisławas Gawłowskis, premjero kanceliarijos vadovas Jacekas Cichockis ir premjero politinių patarėjų komandos vadovas Jacekas Rostowskis. Iš Lenkijos Seimo pirmininko pareigų atsistatydino Radosławas Sikorskis. Premjerė valdančiosios partijos „Piliečių Platforma“ (lenk. Platforma Obywatelska, PO) vardu atsiprašė rinkėjų.
Ta proga žymus propagandistas Rimvydas Valatka paskelbė neįtikėtinai gilią įžvalgą: jam atrodo, jog analogiškas skandalas Lietuvoje vystytųsi visiškai pagal kitokį scenarijų. Pagal Valatką, „mūsų politikai mėgintų išlikti savo postuose, teigdami, kad nemato, dėl ko turėtų atsistatydinti – niekas nieko nepavogė, blogo nepadarė, o tik pašnekėjo.“
O išvadą padarė dar gilesnę: „Lenkijoje politiniai standartai yra gerokai aukštesni nei Lietuvoje“.
Ir išties – kas galėtų tai paneigti?
Nebent … pats politikos apžvalgininkas R. Valatka. Juk Lietuvoje ne tik skandalas vystytųsi pagal kitokį scenarijų – ir ponas R. Valatka bei visa įtaką turinti Lietuvos žiniasklaida apie tokį skandalą Lietuvoje rašytų visiškai kitaip nei apie „pasiklausymo aferą“ Lenkijoje.