Vasario 18 d. skelbėme Tiesos.lt skaitytojo Kęstučio Dringelio viešą kreipimąsi į LR prezidentę. Šiandien supažindiname su tolesniu Lietuvos Respublikos piliečio susirašinėjimu su prezidentūra. Kartu skelbiame ir atvirą laišką Lietuvos piliečiams.
Prezidentūros atsakymas piliečiui K.Dringeliui: Dėkojame Jums už kreipimąsi – su Jūsų nuomone susipažinta
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos
Asmenų aptarnavimo skyriaus
Vedėjai Genei Lukaševičienei
Lietuva
2014-02-20
Labai dėkui už tikrai nuoširdų bandymą patenkinti mano prašymus. Nemeluoju, tikrai gražiai parašėte. Tačiau vien gražiai rašyti su tikslu nukreipti pokalbį neatsakius į klausymus – yra politikų gudrybė :), o aš ne politikas :).
Aš Lietuvos respublikos paprastas pilietis. Aš, kaip ir visi paprasti žmonės, mėgtu, kad į konkrečius klausimus ar prašymus būtų atsakyta aiškiais atsakymais. Pvz., jei prašau gerb. Prezidentės savo pasisakymuose nesinaudoti mūsų, balsavusiųjų prieš vienuolika metų, teise juodinti būsimo referendumo iniciatorių, tai ir norėjau išgirsti atsakymą, ar Prezidentė patenkins mano prašymą, ar ne? Jei prašiau atsiprašyti – tai ir norėjau sužinoti ar atsiprašys, ar ne? Ir jeigu mėgstate taip gražiai ir mįslingai užliūliuojant nukreipti klausimus nuo temos, tai leiskite priminti trečiajį mano prašymą, kur kalbama „…kada gi ta žadėta oraus ir gero gyvenimo Europos saulė nušvis paprastam Lietuvos piliečiui ir pensininkams…“.
Jei gerb. vedėja būtumėte įžvalgesnė, tai iš to suprastumėte, kad aš nors ir neskaičiau daugiau nei 3000 puslapių ES sutarties (nes man jos niekas tuo metu nerodė), tačiau gerai suprantu, kas yra sutartys ir kad jose yra surašyti abipusiai įsipareigojimai. Žinau, kad pagal tą sutartį Lietuvai buvo pažadėta didelė finansinė parama (be jos, dabar valstybė net neišgyventų) su sąlyga, kad valdžia ją naudodama pakels paprastų gyventojų pragyvenimo lygį iki ORAUS EUROPIETIŠKO GYVENIMO LYGIO. Ši sąlyga dar neįvykdyta – tai kodėl aš, paprastas Lietuvos pilietis, turėčiau sutikti pardavinėti savo šalies žemelę? Gal ir nekalta ta ES dėl to. Bet mane stebina tai, kai skaitau spaudoje, kad kažkokios tarptautinės organizacijos nustato, kad Lietuvoje žmonės gyvena geriau nei Anglijoje! Kuom remiantis? Ar ne mūsų politikų sugebėjimu apgaudinėti ES ir tarptautines organizacijas?
Balsavau už ES, dabar balsuosiu, kad žemės nenoriu parduoti. Tegul atlekia EK komisarai. Tegul aiškinasi kas čia darosi? Gal pagaliau pamatys kaip iš tikro čia žmonės gyvena, kaip pensininkai niekinami, kaip jaunimas praradę viltį žudosi, ir kaip nusikaltėliškai pralobęs Lietuvos elitas pampsta ir tyčiojasi iš vargšų žmonių ir vaikų.
Nesu referendumo organizatorius, jais netikėjau, jiems nepadėjau, daug kur su jais nesutariu, galėčiau pipirų jiems daugiau nei Jūs pažerti. Bet negerbti žmonių už tokį pasiaukojamai nuveiktą darbą ir juos viešai šmeižti naudojantis tokiais, kaip aš, už ES balsavusio, balsais – AŠ JUMS NELEISIU. Esu paprastas doras žmogus. O dori žmonės gerbia net ir savo garbingai besielgiančius priešus. Jūs, prezidente, elgiatės negarbingai ir pagarbos manyje jums neliks nė kruopelytės, jei mano prašymų nesuprasite ir nepasitaisysite.
O apie tą paskutinį gerb. vedėjos gąsdinantį sakinį galiu pasakyti: kaip visuomenės atstovas, gerai suprantu, ką reiškia, kai tam tikri elito atstovai, pamatę, kad žmonės referendume gali pasisakyti ne taip, kaip norėtųsi, patys iškelia GALUTINĮ TIKSLĄ. Juk tą tikslą tik valdžios atstovai ir gali pasiekti – ne mes pasirašinėjam sutartis, ne mes ir nutraukiame. Aš labai aiškiai supratau ultimatumą tautai: „arba nebus referendumo, arba mes atkeršysime žmonėms ir padarysime viską, kad išstotume iš ES, kad EK komisarai nesužinotų, kodėl Lietuvoje žmonės tokie nepatenkinti ir kur dingo ES finansuoti oraus gyvenimo įsipareigojimai gyventojams.“
Lietuvos pilietis K. Dringelis
Atviras laiškas Lietuvos piliečiams
„Neleiskime prezidentei ir korumpuotiems politikams mūsų kvailinti“
Vasario 17 d. parašiau laišką prezidentei. Nes per televiziją Lietuvos prezidentė, VRK pirmininkas ir „nusipelnę“ Lietuvai politikai, kaip susitarę, vienu metu pranešė Lietuvos žmonėms naujieną, kad referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams organizatoriai apgavo žmones. Jie, anot jų, siekdami šio referendumo iš tikrųjų siekia išstojimo iš ES. O žemę parduoti mes (Lietuvos žmonės) sutikome balsuodami prieš vienuolika metų už stojimą į ES. Keista, tačiau, mano žiniomis, kai kas iš referendumo organizatorių ketina dalyvauti Europarlamento rinkimuose. Nesuprantu, kaip galima vienu metu norėti atsiskyrimo nuo Europos ir siekti posto Europos parlamente? Tai kas čia ką meluoja ir kokiu tikslu?
Laiške rašiau „…aš tame referendume taip pat balsavau už stojimą į ES, bet jokios sutarties nemačiau. Mačiau ir girdėjau tik gausią agitaciją per televiziją, radiją, spaudoje kaip naudinga Lietuvai įstoti į ES. Buvo daug kalbama apie tai, kad po įstojimo į ES Lietuvos žmonės sulauks didelės finansinės paramos ir ta parama pasieks KIEKVIENĄ ir pajus KIEKVIENAS!…“
Supratęs, kad prezidentė elgiasi nesąžiningai paprašiau, kad ji atsiimtų savo kaltinimus referendumo organizatoriams ir nesinaudotų tokių žmonių, kaip aš, sąžiningai balsavusių už įstojimo į ES vardu, nes įstojimo į sąjungą rezultato aš dar nepajutau. Ir nors per paskutinius vienuolika metų net kelis kartus pakėliau savo profesinę kvalifikaciją, darbo atlyginimas didėjo, bet perkamoji pinigų galia ir galimybės gyventi geriau šiuo metu žymiai mažesnė nei prieš įstojant į ES. Dirbu vis daugiau, o galimybių ORIAI GYVENTI turiu vis mažiau! Gal tai buvo suplanuota pagal ES sutartį?
Nustebau, kad iš karto, jau kitą dieną, gavau atsakymą, tiesa, ne prezidentės, bet Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus vedėjos Genės Lukaševičienės. Laiškas gražus, bet ne į temą. Vėl parašiau pakartojęs prašymus patikslindamas, kad noriu aiškaus atsakymo: patenkins prezidentė mano prašymus ar ne? Pakartotino atsakymo laukiu iki šiol.
Matyt viskas dėl tos paslaptingos sutarties
Girdėjau, kad tai daugiau nei 3000 puslapių dokumentas. Neskaičiau jos, bet gerai suprantu, kad pasirašytas sutartis reikia vykdyti, net jei su visomis sąlygomis prieš tai nesusipažinai. Esu Lietuvos žemutinės klasės atstovas, žemės neturiu ir tiesą sakant man visai būtų nesvarbu kas tą žemę kam parduotų. Bet aš balsuodamas už ES žinojau, kad sutartyje yra sąlyga Lietuvos valstybei: palaipsniui keičiant tam tikrus įstatymus užtikrinti ORŲ GYVENIMĄ Lietuvos žmonėms, kaip Europos sąjungos piliečiams. Jis dar neužtikrintas, bet Lietuvos valdžios atstovai siekia kuo greičiau įvykdyti ES sutarties sąlygą dėl žemės. Kažkas čia ne taip, ar ne?
Manau, kad taip daroma, todėl, kad Lietuva visus vienuolika metų ES duodavo suklastotas ataskaitas apie gerėjantį gyvenimą, gerėjančias socialines garantijas, neva mažėjantį skurdą, lyg įrodydama, kad jau užtikrino orų, europietišką žmogaus gyvenimą Lietuvoje ir jau galima pabaigti paskutinę sutarties sąlygą: leisti pardavinėti laisvai žemę, nes vienodai su kitų ES šalių piliečiais praturtėję lietuviai gali lygiomis teisėmis konkuruoti įsigydami bet kokį turtą bet kokioje ES šalyje.
Nereikia būti labai išmintingam, jog suprastum, kad dėl kažkokio referendumo nepalankių išvadų tuoj pat kažkoks Briuselio biurokratas nepaims rašiklį ir tą pačią minutę neišbrauks Lietuvos iš ES žemėlapio. Juk į ją šitiek investuota! Jei šis referendumas toks svarbus – tai mums nepanorus parduoti žemę užsieniečiams – mes susilauksime garbingų svečių iš Briuselio. Ir tada neduok Dieve, tie svečiai realiai supras kas visus tuos metus darėsi Lietuvoje ir kad niekas nebuvo padaryta pagal sutartį, kad būtų užtikrintas ORUS GYVENIMAS.
O kas tas orus gyvenimas?
Priešingai, nei visiems meluojantys proto gumbai užkalniai, orus gyvenimas yra konkreti matematiniais skaičiavimais, remiantis statistiniais vienetais pagrįsta sąvoka, bei Žmogaus teisių konvencijos bei ES numatyta sąlyga, kurią privalo užtikrinti žmonėms kiekviena valstybė, pasirašiusi Žmogaus teisių konvenciją bei ES sutartį. Pinigine-turtine prasme tai reiškia, kad valstybė tam tikrais įstatymais turi užtikrinti ne tik valstybiniame, bet ir privačiame sektoriuje tokį net ir minimalų uždarbį, kurio turi pakakti žmogui išsinuomuoti būstą arba pasiimti būsto paskolą, apsimokėti visus mokesčius, pavalgyti, apsirengti ir dar turi likti apie 30% pinigų jo vartotojiškoms reikmėms. Vidutinė būsto paskola turėtų būti apie 20–25% vidutinio atlyginimo. Vadinasi, Lietuvos sąlygomis šiuo metu vidutinis atlyginimas, remiantis vidutinės būsto paskolos dydžiu, turėtų būti apie 3000 Lt, o minimalus netoli 2000 Lt (tikslių duomenų dabar neturiu, paskutinius skaičiavimus buvome atlikę 2008 m, kurių teisingumą žodžiu patvirtino ir keli žinomi bankininkai, tačiau pasakė „jie negalės dirbti, jei mes paviešinsime skaičiavimus, o jie patvirtintų skaičiavimų teisingumą. Viskas priklauso nuo politikos…“).
Realiai, jei Lietuva būtų nuosekliai vykdžiusi ES sutarties sąlygas, tai prieš leisdama laisvai pirkti parduoti žemę, turėjo:
– Sumažinti iki dešimties kartų ne didelius, bet milžiniškus mokesčius nuo Lietuvos smulkiojo verslo, kad pastarieji galėtų mokėti bent minimalų šiuo metu apie 2000 Lt (kuris realiai turėtų būti) atlyginimą;
– Tik keliais procentais padidinti stambiojo verslo mokesčius, kuris šiuo metu moka net mažesnius mokesčius už tūkstantį kartų mažesnes smulkias įmones (pavyzdžiui, pridėti 1% apyvartos mokestį);
– Įvesti progresinius mokesčius;
– Pakeisti įstatyminę bazę savanoriškos veiklos taikymui kai kuriose viešas paslaugas suteikiančiose įmonėse, kurios yra svarbios žmonių gyvenimui, bet dėl mažo pajamingumo niekaip finansiškai negalėtų mokėti minimalaus šalyje numatyto atlyginimo. Pavyzdžiui, 2010 m. man teko mokytis viename iš svarbiausių pasaulyje Šiaurės Velso kalnų mokymų centre, ruošiančiame net pasaulinio lygio geriausius kalnų gelbėtojus ir instruktorius. Dauguma darbuotojų pasauliniame centre savanoriai. Jie negauna atlyginimo, bet jais pasirūpinta, kad turėtų. kur gyventi, ką valgyti (ne blogiau nei 5* viešbutyje Lietuvoje), nereikia mokėti už paslaugas, gauna dienpinigius smulkiom išlaidom, visišką socialinį draudimą ir gyvybės draudimą už darbą pavojingose sąlygose. Išlaidos tokio darbuotojo (savanorio) išlaikymui tokioje darbovietėje yra mažesnės nei mokant jam atlyginimą – bet jis viską turi, valstybė nepraranda nieko, sporto ir laisvalaikio paslaugos centre klientams pigesnės nei Lietuvoje ir centras pats išsilaiko!
– Galėčiau vardinti ir vardinti neįvykdytas ES sutarties oraus gyvenimo sąlygas, kurias reikėjo įvesdinėti Lietuvoje palaipsniui, nesudarant staigaus ekonominio šoko, bet gerinant Lietuvos žmonių gyvenimo kokybę. Visoms europinio, oraus gyvenimo sąlygų užtikrinimo galimybėms Lietuva turėjo ir turi visą potencialą. Bet elitas, matyt, pamatė kitą galimybę: pateikinėti realybę neatitinkančius statistinius duomenis ir savintis ES paramą savo „viešpatavimo stiprinimui“.
Kodėl taip įvyko?
Kažkas ne taip su mūsų konstitucija, neaišku kam ji buvo kurta, neaišku kieno interesus ji užprogramuota ginti (aišku, ne vargšus). Bet painiava su valdžios siekiu ir galimybėmis klastoti statistinius duomenis glūdi ir joje.
Kai Lietuva išsikovojo nepriklausomybę ir Konstitucijos kūrėjai kūrė svarbiausius įstatymus, pagal kuriuos turėtume gyventi, – susidūrė su dilema. Lietuva dar nebuvo pasirašiusi Žmogaus teisių deklaracijos, kuri teigia, jog kiekviena valstybė turi užtikrinti orų gyvenimą savo piliečiams ir kas turi būti užtikrinta. Mūsų valstybės kūrėjai į konstituciją įrašė savo „oraus gyvenimo“ užtikrinimo sąlygas. Jie nusprendė, kad būsto turėjimo, galimybės įsigyti sąlyga bus per sunki Lietuvos valstybei (tarsi mes gyventume Afrikoje ir galime miegoti po palmėmis). Jie, matyt, nusprendė, kad Konstitucija turi labiau ginti turtingąjį elitą. Todėl Lietuva užtikrindama orų gyvenimą sieks, kad žmonės gautų tokį atlyginimą, kad galėtų už jį pavalgyti, apsirengti bei susimokėti svarbiausius mokesčius.
Taigi savaip Lietuvos traktuojamo oraus gyvenimo užtikrinimo dydis (finansine prasme) yra viena iš reikšmingų sąlygų, kuri padeda mūsų valstybei suvelti šalies statistinius duomenis, pagal kuriuos Lietuvos žmonių pragyvenimo lygis vertinamas aukščiau negu Anglijos, o žemiau skurdo gyvenančių žmonių procentas mažesnis nei ES vidurkis! Krizės laikotarpiu matematiškai skurdo riba buvo nuleista net kiek žemiau nei 700 Lt. Pagal mūsų nepakeistą Konstituciją tų pinigų turėtų užtekti pavalgyti, susimokėti už dujas, elektrą ir pan. Tačiau net ir išsinuomuoti legaliai būsto (kas privalomai turi būti užtikrinta ES) šių pinigų jau neužtektų. Jei skurdo riba Lietuvoje būtų skaičiuojama pagal ES oraus gyvenimo standartus, ji būtų beveik dvigubai didesnė, beveik siektų Lietuvos atlyginimo vidurkį, o šalies socialinė padėties statistinis vertinimas dėl neįvykdytų ES sutarties sąlygų tiesiog atrodytų katastrofiškai!
Viskas dėl to, kad kažkas labai labai nenori keisti nežinia kam (tik ne paprastiems žmonėms ir ne pensininkams) tarnaujančios Konstitucijos sąlygų.
Pilietis Kęstutis Dringelis