Steve LeVine | qz.com | 2014 m. gruodžio 2 d.
Vienas keisčiausių moderniųjų laikų karų – septynerius metus trukęs vamzdynų ginčas, kuriame JAV kovojo prieš Rusiją dėl įtakos Europoje – pasibaigė.
Paskutinis jo skyrius buvo užverstas vakar [2014 m. gruodžio 1 d. – vert. past.], kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakė kontroversiško projekto tiekti gamtines dujas pietų Europai. Jo sprendimas buvo priverstinis, nulemtas Vakarų sankcijų Rusijai, kurias paskatino devynis mėnesius trunkanti Maskvos invazija į Ukrainą. Bet konflikto dėl vamzdynų rezultatas klostėsi jau iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Šį rezultatą lėmė tai, kas užbaigia daugelį karų: šalių išsekimas ir kovos beprasmiškumo įsisąmoninimas.
Viskas prasidėjo Baku
Ši istorija prasidėjo paskutiniame 20 a. dešimtmetyje, kai JAV nusprendė mesti iššūkį Rusijos dominavimui Vidurinės Azijos ir Kaukazo regione inicijuodamos nepriklausomų naftos ir gamtinių dujų vamzdynų, turėjusių nusidriekti nuo buvusios Sovietų Sąjungos pakraščių iki Vakarų, statybą. Sumanymas buvo toks – suteikti „…-stanams“, tuo metu galėjusiems savo angliavandenilius eksportuoti tik per Rusiją, ekonominės ir politinės nepriklausomybės priemonę.
2006 metais buvo paleista pirmoji linija – 1000 mylių naftos vamzdynas nuo Baku Azerbaidžane iki Viduržemio jūros. Dujų vamzdynas (vėliau pavadintas „Nabucco“), kuris sujungs Centrinę Aziją (pradedant Turkmėnistanu) ir nusidrieks maždaug tuo pačiu maršrutu į Turkiją ir toliau į Europą, buvo nebaigtas.
Planų keitimas
JAV neilgai trukus suprato, kad Turkmėnistanas nenori transportuoti savo dujų per Kaspijos jūrą, koks bebūtų vamzdynas. Įžiebti Rusijos pyktį buvo pernelyg rizikinga.
Todėl praėjusio dešimtmečio viduryje Vašingtonas staiga pakeitė „Nabucco“ maršrutą. Vamzdynas dabar turėjo prasidėti ne Centrinėje Azijoje, bet Kaukaze, vėl – Baku. Pasikeitė ir tikslas – ne didesnė Centrinės Azijos šalių nepriklausomybė, bet Europos energetinis saugumas.
Europos Sąjungai desperatiškai reikėjo didesnio energetinio saugumo, nes 2006 metais Rusija ginčo tarp Maskvos ir Ukrainos metu nutraukė dujų tiekimą Europai. Dar du tokie dujų tiekimo nutraukimai įvyko per kitus trejus metus.
„Pietų srauto“ pristatymas
2007 metais Putinas, norėdamas sužlugdyti Vašingtono naftos triumfą Baku ir neleisti Jungtinėms Valstijoms be kliūčių tęsti vamzdynų projektą, paskelbė apie „Pietų srauto“, gamtinių dujų vamzdyno „Nabucco“ konkurento, projektą. „Pietų srautas“ turėjo aptarnauti daugmaž tuos pačius Europos klientus kaip ir „Nabucco“, tad buvo aišku, kad ekonominiu požiūriu tik vienas iš jų galėjo būti nutiestas.
Taip prasidėjo vamzdynų karas, turbūt pirmasis toks konfliktas istorijoje. Paveikslėlyje parodyta, kokie buvo numatyti konkuruojančių vamzdynų maršrutai ir tiekimo apimtys.
Putinas buvo pagrindinis generolas
Tai buvo daugiausia diplomatinis triukšmas, bet Putinas asmeniškai vedė Rusijos pajėgas į kovą. Jis skraidė po Europą su savo protežė, sėkmingai viliodamas „Pietų srauto“ partnerius. Iš korporacijų prie jo prisidėjo Vokietijos chemijos gigantas BASF, Prancūzijos EDF ir Italijos naftos kompanija Eni. Uolia „Pietų srauto“ šalininke tapo Serbija, panašiai – ir Bulgarija su Vengrija. 2012 metų gruodį projekte dalyvaujančios šalys Pietų Rusijoje atliko ceremoniją, kurios metu simboliškai buvo suvirinta pirmoji vamzdyno atkarpa.
JAV, atstovaujamos ne prezidentų, bet diplomatų, savo ruožtu nenuilstamai propagavo „Nabucco“ projektą. Bet skirtingai, negu „Pietų srautas“, kurio dujomis disponuoja jo operatorius – Rusija, „Nabucco“ turėjo susirasti dujų, kurios tekėtų jo vamzdžiais ir tai pasirodė esanti rimta problema. Ši problema tapo dar keblesnė, kai žemė po „Nabucco“ kojomis staiga pasikeitė: prasidėjo hidraulinio ardymo technologijų taikymo skalūnų uolienose era ir pasaulyje atsirado gamtinių dujų gausa. Europa vis tiek dar priklausė nuo Rusijos dujų, bet dabar suskystintų dujų gausiai gaudavo ir iš Kataro.
„Nabucco“ ėmė atrodyti kaip vamzdynas be tikslo. 2013 metų birželį jis galiausiai žlugo, kai dujų gamintojai iš Azerbaidžano, „Nabucco“ paskutinė viltis, nusprendė neįsipareigoti tiekti šiam vamzdynui dujas. „Nabucco“ buvo pripažintas mirusiu.
Bet kova nebuvo baigta
Pradinis „Pietų srauto“ tikslas – sužlugdyti „Nabucco“ projektą – dabar išnyko. Bet Putinas kovojo toliau. Dar 2014 metų lapkričio 19 dieną Vengrija pareiškė, kad ji 2015 metais ketina pradėti savo ruožo statybą tikėdamasi, kad „Pietų srautas“ bus baigtas jau po dviejų metų.
Bet prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Europos Sąjunga, metų metais tūpčiojusi prieš Rusiją, galiausiai parodė dantis ir prispaudė savo narius nutraukti paramą „Pietų srauto“ projektui.
2014 metų gruodžio 1 dieną vizito Turkijoje metu Putinas pripažino, kad Vakarai laimėjo. „Pietų srauto“ projektas, „Gazpromui“ kainavęs 9,4 mlrd. dolerių, irgi žlugo.
Putinas apsimetė turįs rankovėje dar kitą kortą. Vakar [2014 metų gruodžio 1-ąją – vert. past.] jis paskelbė apie kitą vamzdynų partnerystę: Rusija esą statys kitą dujų vamzdyną, tik šįkart – į Turkiją. Bet šiai deklaracijai trūko pirmtakų pompastikos – naujasis vamzdynas neturi vardo, ilgio ir kainos. Pasaulio pirmasis vamzdynų karas baigėsi be nugalėtojų.
Šaltinis: qz.com
Iš anglų kalbos vertė Laisvūnas Šopauskas