„Barnevernet“ tarnybai leidus po daugiau nei dvejų metų Gražina Leščinskienė, prižiūrima policijos ir vaiko teisių specialistų, pasimatė su savo sūnumi, šiuo metu gyvenančiu globėjų šeimoje.
Motinos teigimu, susitikimas pavykęs puikiai: po ilgo laiko ją išvydęs sūnus jautėsi laimingas. „Santykiai neatšalo ir niekas nepasikeitė. Vien vaiko apkabinimai daug ką sako. Labai stipriai mane apsikabino, tiesiog jaučiau, kad labai pasiilgęs. Du kartus sakė, kad nori grįžti namo“, – Lietuvos ryto TV sakė G.Leščinskienė.
Kadangi Gabrielius jau nebekalba lietuviškai, jie bendravo norvegų kalba. Berniukas pasipasakojo, kad jam gerai sekasi mokykloje, žaidžia futbolą. „Kalbėjome apie jo kasdienybę, kaip jam sekasi, ką veikia, kur buvo atostogų ir pan. Po to žiūrėjome nuotraukas, kurias jam parodžiau“, – pasakojo pašnekovė. Beje, moteriai buvo pažadėta surasti Gabrieliui lietuvių kalbos korepetitorių.
Motinos akimis žiūrint, berniukas atrodė ne tik paūgėjęs, labiau subrendęs. „Jis buvo susikaustęs, emocijos daugiau kontroliuojamos, dėl kai kurių niuansų – labai sutrikęs. Kažkiek liūdnesnis“, – sakė G. Leščinskienė.
Moters teigimu, kitas susitikimas planuojamas gegužės mėnesį.
Skaitykite daugiau: http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/grazina-lescinskiene-sutare-del-antro-susitikimo-su-sunumi-kuris-nebekalba-lietuviskai.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy