Lolos mirties buvo galima išvengti, bet šiuo metu deportuojami tik 0,2% deportacijos orderius Prancūzijoje gavusių alžyriečių.
Dviem alžyriečiams savaitgalį buvo pareikšti kaltinimai dėl dvylikametės prancūzų moksleivės Lolos nužudymo bei išprievartavimo, ir nežiūrint to, kad moteriškos lyties smurtautoja turėjo deportacijos orderį, ji niekada nebuvo išsiųsta atgal į savo šalį. Vis dėlto oficialūs Prancūzijos vyriausybės duomenys rodo, kad alžyrietė, įtariama žmogžudyste, yra viena iš tų, kurie išvengė deportacijos. Šis atvejis rodo, kad nežiūrint Makrono (Emmanuel Macron) vyriausybės pažadų, prancūzų valdžia buvo nepajėgi ar nenorinti įgyvendinti imigracijos įstatymą.
Iš tiesų nuo birželio iki 2021 sausio buvo nuspręsta deportuoti 7731 alžyriečius, bet faktiškai tik 22 buvo išsiųsti į savo kilmės šalį, ir tai tesudarė vos 0,2%. Bendras deportacijų dažnis per tą patį laikotarpį tarp gavusių deportacijos orderius, kaip teigia žiniasklaidos kanalas BFMTV, pranešime naudojęs oficialius vyriausybės duomenis, sudarė 5,7%.
Šis ypač žemas deportacijų dažnis vėl susisieja su Lolos mirtimi. Ją, policijos tvirtinimu, nužudė 24 metų alžyrietė moteris, kuri jau turėjo būti deportuota. Jaunas Lolos amžius ir šokiruojančios detalės apie tai, kaip ji buvo kankinama, nužudyta, o vėliau rasta įgrūsta į lagaminą su kirčio žyme kakle, pasirodė nacionalinės žiniasklaidos pirmuosiuose puslapiuose, sukeldamos debatus apie masinę imigraciją, nesaugumą ir valstybės nesugebėjimą kontroliuoti savo sienas.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas 2021 metais garsiai tvirtino, kad jo tikslas bus 100 procentų deportavimo apimtis. Tačiau, remiantis naujausiais duomenimis, šis dažnis yra tik 5,7%, tuo tarpu 2020 metais ji buvo 13,14%. Tai rodo, kad nuo to laiko, kai Makronas išsakė savo pažadus, Prancūzijos valstybės deportavimo pastangos iš tikrųjų smarkiai sumenko.
Lolos mirties šviesoje šie deportacijų duomenys tarnauja kaip priekaištas Makronui. Nacionalinio sambūrio (Rassemblement National) parlamentinės frakcijos vadovė Marin Le Pen (Marine Le Pen) kalbėjo apie Lolos mirtį parlamente, vėl asocijuodama ją su vyriausybės migracijos politika. Dalį šios kalbos išvertė Remix News.
La France s’est figée de douleur et d’horreur en apprenant le supplice de la petite Lola. Une nouvelle fois, la suspecte de cet acte barbare n’aurait pas dû se trouver en France. Qu’attendez-vous pour agir afin que soit enfin stoppée cette immigration clandestine hors contrôle ? pic.twitter.com/Z7q0BRZYfJ
— Marine Le Pen (@MLP_officiel) October 18, 2022
„Ponia ministre pirmininke, penktadienį kiekvienam iš mūsų laikas sustojo. Prancūziją sustingdė nustėrimas, liūdesys ir siaubas sužinojus apie mažosios Lolos kankinimą. Jaunos merginos, kurią šie žmonės atėmė iš mūsų dienos šviesoje, Paryžiaus viduryje, blogiausiu įmanomu būdu. Šalies užuojauta jos šeimai verčia visus mus suprasti, kad tai galėjo nutikti ir mūsų šeimai. Tai labai gilu.
Ir vėl įtariamosios šiuo barbarišku užpuolimu neturėjo būti mūsų teritorijoje, ir tokia situacija tęsiasi daugiau nei trejus metus. Ši kartą per ilgai. Ir jūs neišvengsite šios temos, kaip kad darote visais atvejais ir kaip ką tik padarė teisingumo ministras, šaukdamas apie atsigavimą ir savo banaliais argumentais puldamas tuos, kurie pasipiktinę.
Imigrantai, kurių nenorėjote arba nesugebėjote išsiųsti į jų kilmės šalį, padaro per daug nusikaltimų ir teisės pažeidimų “
Le Pen taip pat atkreipė dėmesį į buvusio Paryžiaus policijos viršininko Didjė Lalemeno (Didier Lallement), išėjusio į pensiją prieš maždaug tris mėnesius, nusikalstamumo duomenis, sakydama, kad jis „pats rašė savo knygoje apie tai, kad kas antras teisės pažeidimas Paryžiuje yra įvykdomas užsieniečių, dažnai neteisėtai esančių šalyje.“ Prancūzijos Vidaus reikalų ministerijos duomenys taip pat rodo, kad 48% visų teisės pažeidimų Paryžiuje yra padaroma užsieniečių.
Prancūzijos vyriausybė, šiuo metu susidurianti su milžinišku visuomenės spaudimu imtis veiksmų deportacijų klausimu, tikisi, kad pokytį sukels nauja vizų išdavimą ribojanti politika, pagal kurią Prancūzijos vyriausybė apsunkins vizų gavimą užsieniečiams iš Tuniso, Alžyro ir Maroko. Apie tai antradienį pranešė Visuomeninių veiksmų ministras Gabrielis Atalas (Gabriel Attal).
„Tai drastiškas ir precedento neturintis sprendimas, bet tokio sprendimo būtinybę lėmė faktas, kad šios valstybės nesutinka priimti atgal savo piliečių, kurių mes nebegalime laikyti Prancūzijoje,“ – sakė vyriausybės spaudos atstovas Europe 1 radijo stočiai.
Pasak valstybės sekretoriaus, šių šalių požiūris „stabdo deportacijų efektyvumą“ prie sienos po to, kai prefektas informuoja apie pareigą apleisti Prancūzijos teritoriją (OQTF).
Be Alžyro, į deportuojamųjų sąrašą buvo įtrauktas 3301 migrantas iš Maroko, tačiau išsiųsti tik 80 (2,4%). Iš 24191 asmens, parašiusio prašymus vizai gauti, ji buvo suteikta 18579 žmonėms (77%), ir tai buvo labai nedideli skaičiai dėl koronaviruso sukeltos sveikatos krizės. 2019 metais dėl vizų kreipėsi 420388 asmenys, ir jas gavo 346103 (82%).
Išsiuntimų į Tunisą dažnis kiek didesnis: išduota 9424 deportacijos orderiai ir įvykdytas 131 išsiuntimas (4%). Dėl vizų kreipėsi 12921 asmuo, jų išduota 9140 žmonėms (71%). 2019 metais buvo 192141 kreipimųsi dėl vizų ir 145917 asmenims jos buvo suteiktos (76%).
Šaltinis: Remix News