Šiomis dienomis skandalingai nuskambėjusi itin plataus mosto teisėsaugos operacija, nukreipta prieš namuose gimdžiusias moteris, joms padėjusius medikus ar tai fiksavusius menininkus, piliečiams kelia rimtų klausimų: į apklausas pakviesta daugiau nei 400 asmenų, jau atlikta kelios dešimtys parodomųjų, įbauginti skirtų kratų (jose paprastai dalyvauja bene po šešetą pareigūnų, būna ir Vaiko teisių specialistė).
Ir visa tai vyksta šalyje, kurioje jau daugelį metų klesti neįtikėtino masto kontrabanda ir korupcija. Tyrimai rodo: penktadalis Lietuvoje parduodamų degalų yra nelegalūs. Ir tai tik degalai, o kur dar kitokio pobūdžio stambaus masto organizuotas nusikalstamumas? O teisėsauga tik skėsčioja rankomis – įstatyminė Lietuvos bazė tokio verslo rūšims tarpti yra palanki ir panašu, kad artimiausiu metu pokyčių nematyti.
Turint omeny, kad prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) jau pradėtas procesas dėl to, jog Lietuvoje, skirtingai nei daugelyje ES šalių, yra delsiama įteisinti gimdymą ne ligoninėje ir taip ribojamos piliečių teisės, toks neproporcingas vienų piliečių teisinis persekiojimas metų metus toleruojant kitų nusikalstamą veiklą, atrodo – mažų mažiausiai – keistai.
Kontrabandinių degalų kelias į Lietuvą. Kodėl nenorima jo išardyti?
Jaunius Pocius | „Respublika“
Pernai atlikti tyrimai rodo, kad net penktadalis mūsų šalyje parduodamų degalų yra nelegalūs. Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos duomenimis, per pastaruosius trejus metus benzino rinka sumažėjo tris kartus. Valstybė kovą su pogrindinėmis nelegaliomis degalinėmis beviltiškai pralaimi, nes legalūs degalai – gerokai brangesni.
Nelegalūs degalų sandėliai
Valstybės institucijų pastangos kariauti su garažuose, angaruose, sandėliukuose įrengtomis degalinėmis yra pasmerktos, nes tai yra kova su pasekmėmis. Nuskurdinti žmonės tokį verslą linkę pateisinti ir neretai iš nevilties patys jo imasi.
Šis verslas labai išplitęs, o retkarčiais demaskuojamos pogrindinės degalų saugyklos yra tik ledkalnio viršūnė. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2011-aisiais šalyje aptiktos 28 nelegalios degalų sandėliavimo vietos, jose rasta 120 tonų kuro. Pernai buvo nustatytos 32 nelegaliai veikiančios degalinės, o jose rasta 135 tonos nelegalaus kuro. Policija per trejus metus sulaikė 575 tonas nelegaliai atvežto benzino ir dyzelino.
Daugiausia pogrindinių degalinių – 19 – rasta Vilniaus apskrityje, Klaipėdos apskrityje – 8, Kauno – 3, Šiaulių – 2. Šiais metais VMI pasisekė nutraukti 4 nelegalių degalinių, kuriose aptikta 4,5 t dyzelino, veiklą. Daugiau kaip 90 proc. sulaikyto kuro – dyzeliniai degalai.
VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas nesiėmė vertinti, ar šie skaičiai iliustruoja nelegalios rinkos mastą. Skaičiavimų nėra. „Tačiau ir nesant tokių vertinimų nelegalią degalų prekybą VMI vertina kaip reikšmingą grėsmę akcizų pajamoms“, – reziumavo VMI viršininko pavaduotojas.
Benzinvežiai „VW Passat“
Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Lukas Vosylius tvirtina, kad nelegalių degalų pardavimas, praėjusių metų apklausų duomenimis, gali siekti 20 proc., o benzino pardavimo rinka traukiasi kas mėnesį.
Prieš pusantrų metų, tikintis suvaldyti į Baltarusiją ir Kaliningrado sritį kursuojančių individualių lengvųjų automobilių savininkus, buvo įvestas apribojimas. Leista per mėnesį 5 kartus lengvuoju automobiliu atsivežti po pilną baką degalų. Tiesa, ir dabar galima keliauti dažniau, tačiau šeštą kartą parvykstant už degalus tenka mokėti akcizo ir pridėtinės vertės mokesčius.
Įsigaliojus šiai tvarkai, pernai muitinės pareigūnai nustatė 270 pažeidimų, kai degalai buvo vežami padidintuose lengvųjų automobilių bakuose. Už tai vežėjams buvo priskaičiuota 110 tūkst. litų privalomų mokesčių. Nesutikę mokėti, pernai tokie „verslininkai“ neteko 8,5 tonos degalų. Šiemet per sausį jiems teko atsisveikinti su beveik 600 litrų „viršplaninių“ degalų.
Pasak L.Vosyliaus, tas apribojimas nėra persilaužimas, tačiau vis vien žingsnis pirmyn. Mat kai kurių oficialiai veikiančių pasienio degalinių veikla buvo tapusi nuostolinga, o Baltarusijoje ir Kaliningrade, pasienio degalinėse, buvo ėmę trūkti degalų.
Anot L.Vosyliaus, populiariausi šiame versle lieka automobiliai „Volkswagen Passat“, kurių „patobulintuose“ bakuose gali tilpti ir iki 100 litrų degalų. Beje, šį verslą plėtoja ne tik lietuviai. Degalų kainų skirtumai verčia pigesnius degalus į Lietuvą gabenti baltarusius, rusus, net rumunus.
Lengvaisiais automobiliais dažniausiai gabenamas benzinas, nes dyzelino poreikius patenkina sunkusis transportas.
Sunkieji kol kas neįveikiami
Lengvųjų automobilių vairuotojus apribojimai šiek tiek tramdo, o sunkusis transportas lieka neįveikiamas bastionas. Į Lietuvą sunkvežimiai grįžta pilnais ir neretai padidintais degalų bakais.
Pernai muitinės pareigūnai nustatė 7600 pažeidimų, kai degalai buvo gabenti ne standartiniuose vilkikų degalų bakuose. Apmokestinus juos, surinkta daugiau nei milijonas litų.
Pasak Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovo L. Vosyliaus, dėl esamos padėties kaltinti akcizą būtų nesąžininga. „Net jeigu akcizas būtų taikomas minimalus, degalų srautai iš Baltarusijos ir Rusijos vis tiek būtų nemaži, nes sunkusis transportas turi teisę atvežti pilną degalų baką, net iki 1200 litrų, o kartais ir daugiau“, – sako L. Vosylius.
Jo nuomone, Lietuvai reikėtų imtis Lenkijos pavyzdžio ir įvesti griežtus apribojimus sunkiajam transportui leidžiant įsivežti 200 litrų degalų. „Taip, beje, būtų išvengta eilių, kuriose stovi mūsų tautiečiai. Juk iš 12 automobilių, kurie laukia įvažiuoti į Lietuvą, 10 yra nelietuviškais numeriais – rumunai, rusai, baltarusiai. Mūsų vežėjai prašė gerinti pralaidumą, bet valdžia apribojimams nepritaria“, – apgailestauja L. Vosylius.
Kuklūs muitininkai
Kodėl apie nelegalių degalinių atskleidimą dažniausiai girdime iš VMI, o Muitinės departamentas, turėdamas galimybę nuo pat sienos sekti įvežamų degalų kelią, tyli? – „Respublika“ paklausė Muitinės departamento direktoriaus Antano Šipavičiaus.
Kiekviena institucija dirba darbą savo veiklos sferoje, o nelegalių degalinių nustatymas yra viena pagrindinių Valstybinės mokesčių inspekcijos funkcijų. Lietuvos muitinė taip pat nustato tokių degalinių, tik galbūt nesame pasireklamavę labiau. Arba rezultatai buvo primiršti, palyginti su tabako gaminių, narkotikų, kitais kovos su kontrabanda rezultatais.
Ar neturėtų aktyvesnė būti Muitinės kriminalinė tarnyba ir jau prie sienos pasitikti įtarimus sukėlusias transporto priemones?
Situacija yra tokia, kad tie degalai, kurie yra standartiniuose automobilių bakuose, vilkikuose, kurie kerta sieną, yra neapmokestinami, nedeklaruojami. Jie apmokestinimo objektu tampa tik tada, kai asmuo, įvažiavęs su šiuo vilkiku, nusprendžia šiuos degalus išpilti iš automobilio, panaudoti kitiems tikslams arba parduoti. Šiuo atveju kirsdamas sieną automobilis nedaro jokio pažeidimo, todėl taikyti kokias nors operatyvines priemones neturime pagrindo. Žinoma, išskyrus tuos atvejus, kada gaunama informacija, kad vykdoma kokia nors nusikalstama veikla.
Kontrabanda toleruojama
Kodėl mūsų šalyje nelegalūs degalai ir kontrabanda tokie gajūs? – „Respublika“ teiravosi Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus.
Mūsų komisija atlieka korupcijos vertinimą, bet nežinau, koks būtų kontrabandos vertinimo indeksas. Aš įsivaizduoju, iš dešimties tik du žmonės pasakytų: „Aš niekada nepirkau ir nepirksiu kontrabanda įvežtų akcizinių prekių“. Tai visuomenėje toleruojamas reiškinys. Aš tai vertinu kaip nusikaltimą šalies finansų sistemai, o didelė dalis Lietuvos tai vertina vos ne kaip verslo rūšį.
Kodėl? Ar tik todėl, kad gali pasiteisinti, jog yra vargšai?
Tai paprotinis dalykas, yra susiformavusi tokia nuomonė, kai kontrabanda, ypač pasienio rajonuose, toleruojama. Kontrabandininkas yra nusikaltėlis. Jis turi būti teisiamas. Jis turėtų stovėti šalia kitų nusikaltėlių. O dabar visuomenė į jį taip nežiūri. O kodėl? Mes neformuojame, nesugebame suformuoti tokios nuomonės.
Bet perkantis nelegalią prekę žmogus sako, kad neturi darbo, neturi valgyti.
Galima viskuo prisidengti, gauti bedarbio pašalpą ir pirkti kontrabandines prekes. O aš žinau įmonių, kuriose šimtais trūksta darbuotojų. Ką tik grįžau iš Pakruojo, kur žmogus, nuėjęs į darbo biržą, kurioje registruoti 56 mechanizatoriai, nerado žmogaus, norinčio dirbti už 2 tūkst. litų atlyginimą. Jie suranda pretekstų, kad tiktai nevažiuotų ir nedirbtų. Toks žmogus pateisins ir kontrabandą. Beje, kontrabanda toks dalykas, kad ją perka ne vien lietuviai. Kalbėkime apie cigaretes, alkoholį. Supraskime, kad vidaus rinkoje pasilieka 20 proc. kontrabandos, o visa kita važiuoja į Airiją, Didžiąją Britaniją, Skandinaviją. Ten ji irgi yra toleruojama.
Kas turėtų susirūpinti, kad į Lietuvą nebūtų gabenami pigūs degalai iš užsienio?
Mes turime krūvą kontrolės institucijų. Jeigu kalbėtume apie kriminalizuotą sritį, apie verslišką nusikalstamą veiklą, o ne apie 5 litrus, tai pagrindinis subjektas yra muitinė ir Muitinės kriminalinė tarnyba, kuriai pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą ir pagal ikiteisminio tyrimo paskirstymą, pagal Baudžiamąjį procesą paskirta šita sritis. Už paplitimą vidaus rinkoje atsakinga policija.
Bet pažiūrėkime, kiek dėmesio policija tam dalykui gali skirti. Juk grėsmių yra daug didesnių. Muitinės kriminalinė tarnyba tam dalykui skiria 100 proc., policija – kokius 5 ar 10 proc.
Jeigu kalbame apie akcizinį kurą, tai yra organizuoto nusikalstamumo sritis. Bet mes nematome iš Muitinės kriminalinės tarnybos, kad būtų pašalintos iš rinkos tuo užsiimančios grupuotės. Iš Mokesčių inspekcijos matau pozityvą kontroliuojant tą rinką, o iš muitinės nematau visiškai.