Olga Gulina, Migracijos politikos instituto direktorė (Berlynas) | echo.msk.ru
Norime mes šito ar ne, tačiau kovo 16 dienos įvykiai pakeitė politinį pasaulio paveikslą. Krymas ir jo referendumo rezultatai atsilieps dar ne kartą.
Nuo Berlyno sienos griuvimo praėjus 25 metams Europa pirmąkart atsidūrė politinėje krizėje, ir čia vis garsiau ir tvirčiau skamba raginimai „atsisakyti prisirišimo prie rusiškų dujų“ kaip faktoriaus, kuris daro spaudimą, neleidžiantį europiečiams laisvai priimti sprendimus. Belgų laikraštis De Standaard rašo: „Net jei šis referendumas yra visiškas farsas, pasaulis apsivertė. Ir kiekvienas tai žino“. Referendumas sukūrė faktą, dėl kurio Europa nebegali kaip anksčiau gyventi ir funkcionuoti … Politikai klausia savęs, kaip tapo įmanoma vėl imti peržiūrėti sienas po 70 metų nuo Antrojo pasaulinio karo.
Rusijos veiksmai vertinami kaip „bandymai veiksmais, o ne žodžiais“ išmėginti visą JTO ir europinę ribojimų ir svertų sistemą. Europos politikai akivaizdžiai nėra vieningi, kokias priemones ir veiksmus reikia taikyti Rusijai. Dėl Krymo referendumo rezultatų prancūzai kaltina vokiečių vyriausybę: „A.Merkel atmetė lenkų siūlymą suvienyti visus europinius „Gazpromo“ vartotojus ir šitaip rimčiau spausti Rusiją“, – rašo le Monde. Čia verta prisiminti, kad Europos šalis aprūpina dujomis šios šalys: Norvegija – 35 %, Rusija – 34 %, Alžyras – 14 %, Kataras – 10 %, Nigerija – 3 %, Libija – 2 %, Trinidadas ir Tobagas bei Egiptas – po 1%.
Prancūzų žiniasklaida įsitikinusi, kad koalicijos „prieš rusiškų dujų tiekimą“ sukūrimas buvo vienintelė galimybė paveikti Ukrainos krizę, o dabar ES valstybės neturi jokios perspektyvios strategijos tiek pačios Maskvos, tiek ir jos Krymo aneksijos atžvilgiu. Sonntag Aktuell reikalauja aktyvių Europos politikų veiksmų, galinčių Rusijos lyderiui aiškiai ir vienareikšmiai pademonstruoti šaliai jo pasirinkimą būti „partneriu bendruose Europos namuose“ arba likti „Sovietinės imperijos agresoriumi“. „Įvykių kaina bus didelė“, – vieningai teigia vokiečių žiniasklaida užsimindama apie tolesnę Rusijos plėtrą rytų Ukrainos teritorijų sąskaita turint vieną tikslą – įvesti žydrąjį kurą Europos šalims tiekiančio dujų vamzdžio kontrolę.
Europa ruošiasi įvesti ekonomines sankcijas tuo pat metu politiškai izoliuodama Rusiją. Kituose regionuose tai vienareikšmiškai atsilieps bumerangu. Šveicarų Neue Zuercher Zeitung rašo: Bašaro al Asado gynėjas Vladimiras Putinas „kojomis sutrypė tarptautinę teisę“ palikdamas visam likusiam pasauliui vis mažiau šansų sureguliuoti Sirijos konfliktą, kurį sureguliuoti be Maskvos neįmanoma. Pasekmė – Krymo krizė tik padidins Sirijos katastrofos apimtis.
Matyti, kad artimiausiais dešimtmečiais ir Kinija prisimins savo teritorines pretenzijas, tarp jų – ir ekonomiškai sėkmingų „buvusių kolonijų“ atžvilgiu. Kai Taivanis, padedant amerikiečių kariuomenei 1958 metais gavo iki šiol Kinijos nepripažintą nepriklausomybę, Kinija paskelbė notą ir pasaulis krūptelėjo laukdamas karo ir branduolinės grėsmės pasekmių. Tuokart be šito apsieita, pasaulio pusiausvyra išliko. Kinija iki šiol skelbia įspėjimo notas ir reikalauja atstatyti status quo. Dabar jai parodytas pavyzdys.
2014 metų kovo 16 dieną įvyko naujas politinės istorijos posūkis, pademonstravęs tarptautinių santykių ir institutų nestabilumą, taip pat – vienų žaidėjų netoliaregiškumą, o kitų – taisyklių atsisakymą.
Europoje šiandien esmingai kinta jėgų pasiskirstymo ir geopolitinių interesų žaidimas, tačiau jau rytoj politinio žaidimo „naujų ėjimų“ galima sulaukti ir kituose kontinentuose.