Popiežius Pranciškus: apleisti senus tėvus – mirtina nuodėmė

Vatikano radijas

Trečiadienio rytą susitikęs su keliais tūkstančiais Šv. Petro aikštėje vykusios bendrosios audiencijos dalyvių, popiežius Pranciškus tęsė katechezę apie šeimą ir šį kartą kalbėjo apie senelius. Pradėdamas kalbą Šventasis Tėvas patikslino, kad seneliams bus skirtos dvi katechezės – šį ir ateinantį trečiadienį; pirmiausia bus apžvelgta dabartinė senelių situacija, o po savaitės bus kalbama apie jiems skirtą misiją.

Medicinos pažangos dėka pailgėjo žmogaus gyvenimas, tačiau visuomenė „neišplatėjo“ – joje neatsirado daugiau vietos gyvenimui. Padaugėjo senų žmonių, tačiau mūsų visuomenės nepersiorganizavo, kad būtų jiems daugiau vietos, kad jie būtų gerbiami ir skiriamas deramas dėmesys jų pažeidžiamumui ir orumui. Kol esame jauni, negalvojame apie senatvę, žiūrime į ją kaip į ligą, kurios reikia šalintis; tačiau kai pasenstame, ypač jei esame neturtingi ir sergantys, pamatome visuomenės organizacijos trūkumus. Ji ignoruoja senus žmones. O juk jie yra turtas, negalima jų ignoruoti.

Popiežius Pranciškus paminėjo savo pirmtako popiežiaus emerito Benedikto XVI žodžius, ištartus jam lankantis senelių namuose Romoje: „Apie visuomenės kokybę, apie jos civilizuotumą, galime spręsti pagal tai, kaip ji elgiasi su senais žmonėmis, kokia vieta jiems skirta visuomenės gyvenime“.

Iš tiesų, – sakė Pranciškus, – nuo dėmesio, rodomo seniems žmonėms, priklauso tai, kaip mes vertiname visuomenę. Ar mūsų civilizacija dėmesinga senam žmogui? Ar yra vietos senam žmogui? Ši civilizacija turės ateitį, jei mokės gerbti senolių išmintį. Civilizacija, kurioje nėra vietos senoliams, kurioje jie atmetami, nes sukelia problemų, tokia civilizacija yra užsikrėtusi mirtinu virusu.

Vakaruose mokslininkai dabartinį amžių vadina senatvės amžiumi: mažėja vaikų, daugėja senų žmonių. Toks disbalansas meta iššūkį šiuolaikinei visuomenei. Vien pelną pripažįstanti kultūra skelbia, kad seni žmonės – tai tik našta, balastas. Jie nieko negamina, jų išlaikymas brangiai kainuoja, tad geriau jais atsikratyti. Nedrįstama to garsiai sakyti, bet taip daroma. Yra kažkas niekingo tokioje kultūroje. Norime iš jos pašalinti silpnumą ir pažeidžiamumą, bet taip elgdamiesi pasmerkiame senus žmones būti nereikalingus ir apleistus.

Popiežius sakė, kad su apleistų ir atstumtų žmonių problemomis jam teko susidurti ir tuo metu, kai jis buvo Argentinos sostinės vyskupas. Lankant senelių namus, dažnai tekdavo su jais pasikalbėti, – sakė Pranciškus. Kaip laikotės? Kaip laikosi jų vaikai? – „Ačiū, gerai“ – Kiek jų turite? – „Daug“ – Ar jie jus aplanko? – „Taip, taip, žinoma, aplanko.“ – O kada paskutinį kartą buvo atvykę? – „Per Kalėdas“, – atsakė viena močiutė, o kalbėjausi su ja rugpjūtį. Aštuonis mėnesius niekas jo nelanko! Tai yra mirtina nuodėmė! Ar suprantate?

Bažnyčia negali ir nenori susitaikyti nei su tokiu nejautrumu žmogaus senatvei, nei su abejingumu ir niekinimu, – kalbėjo popiežius. Turime mumyse pažadinti dėkingumą ir svetingumą, kad seni žmonės jaustųsi gyvais savo bendruomenių nariais. Seneliai – tai vyrai ir moterys, tėvai ir motinos, kurie pirma mūsų ėjo tuo pačiu keliu, kuriuo dabar mes einame, gyveno tuose pačiuose namuose, kuriuose mes dabar gyvename, kovojo tas pačias gyvenimo kovas. Iš jų mes daug gavome. Seni žmonės nėra svetimi. Ir mes esame seni žmonės: netrukus ir mes pasensime; to neišvengsime, net jei dabar ir negalvojame apie savo senatvę. Jei mes sugebėsime pagarbiai elgtis su senais žmonėmis, pagarbiai bus elgiamasi ir su mumis.

Visi mes seni žmonės, esame kažkiek pažeidžiami, – sakė popiežius. Tačiau kai kurie – sergantys, vieniši – yra ypatingai priklausomi nuo kitų globos ir dėmesingumo. Negi vien dėl to juos paliksime likimo valiai? Visuomenė be artimo meilės, be neatlyginamo patarnavimo kitam žmogui, yra bloga visuomenė. Bažnyčia, būdama ištikima Dievo Žodžiui, negali susitaikyti su tokiu išsigimimu. Jei krikščionių bendruomenė neatlyginamai netarnautų artimui, ji prarastų savo sielą. Kur negerbiami seni žmonės, ten ir jaunimas neturi ateities.

Vatikano radijas

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
9 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
nuomonė

auksiniai popiežiaus žodžiai,didžiulė pagarba jam

VaidasVDS

Nors popiežiaus mintys yra visa neblogos, bet pats pasisakymas, kad tėvų nelankymas yra mirtina nuodėmė yra gerokai persūdytas.
Gyvename sekuliarioje, o ne dvasingoje visuomenėje. Kokią visuomenę kuriame, tokią ir turime. Tie tėvai tikriausiai taip pat skatino vaikus stengtis būtent dėl sekuliarios visuomenės – susirasti darbą, daug dirbti ir uždirbti kuo daugiau pinigų. Na o dvasiniai reikalai jiems greičiausiai atrodė, kad yra antraeiliai arba išsispręs po to. Tai, berods, ir „išsisprendė”. Taip, rūpinantis beveik tik pinigais, visuomenės ir išsigimsta. O dėl to kaltė tenka ne tik vaikams, o ir tiems patiems seneliams. Ką auklėjame, kaip auklėjame, taip ir turime…

Mama buvo mirties

patale .Lankėm,budėjom dieną naktį.Ji buvo ligoninėje,todėl norisi padėkoti medikams už pagalbą.Valstybės parama ir artimieji,-taip turi būti.Mama norėjo gyventi,nors žinojom,kad jau viskas.Garbaus amžiaus.Man buvo malonu ją valgydinti,šukuoti,prausti,nes,deja,valdiškas nuprausimas ne toks.Žinoma,dirbant yra sunku budėti artimiesiems ištisai,tačiau ,kai padeda ligoninė ar senelių namai,tai įmanoma.

Padėti senti oriai,

garantuoti prieinamą mediciną.

Norvegai atima

vaikus.kas tais tėvais pasirūpins?

VaidasVDS

Atsakysiu minusų dėliotojams, nors tokie „bailiukai” nesugeba savo minčių suregzti, bet ką nors pateplioti mėgsta. Straipsnio pavadinimas yra arčiau tiesos, nei paties popiežiaus pasisakymas. Apleisti tėvus iš tiesų yra negerai, ypač gerus ir buvusius rūpestingus. Bet gyvenime visokiausių situacijų būna, ir tėvų visokiausių. Todėl pasisakyti taip, kaip pasisakė popiežius: „Aštuonis mėnesius niekas jos nelanko! Tai yra mirtina nuodėmė! Ar suprantate?” – yra tikrai net ir popiežiui neleistina. Jei jis būtų pasisakęs – gali būti mirtina nuodėmė, tuomet jo pasisakymą galima pateisinti, bet toks kategoriškas pasisakymas, kurį dogmatikai gali pritaikyti kiekvienam atvejui, būtent, popiežiui yra visiškai netinkamas. O kur susimąstymas, apmąstymas, atsiprašymas ir atleidimas. Ir kur dar situacijos, kuomet patys tėvai buvo savo laiku apsileidę, prasigėrę, vaikų neprižiūrintys ar jų neauginę… Skaityti daugiau »

abc.

pritariu vds-juk patys tevai ir seneliai atstuma vaikus ir anukus.reti seneliai padeda augint vaikus,svarbiau darbas.rezultatas isirusios seimos. taipat kaip popiezius galima butu isireiksti ir apie vaiku neprieziura.

>VaidasVDS

Na, gal ne visai taip. Teisingiau, tokia yra sekuliaraus pasaulio logika. Atrodytų, jinai teisinga, bet… Dvasinio gyvenimo dėsniai gerokai kietesni ir radikalesni. Manau, popiežius juos ir turėjo galvoje, kalbėdamas apie mirtiną nuodėmę. Žinoma, mums, šiuolaikiniams pasauliečiams, tai suprasti labai nelengva.
Nedidelis pavyzdys. Poetė Janina Degutytė turėjo ne motiną, o tikrą demonę, psichopatę alkoholikę, kuri nekentė savo dukros ir visaip ją mažą skriaudė. Ir vistiek JD nepaliko jos senatvėje ir rūpinosi ja iki mirties valandos.
Tai yra lygis, kuris, tiesa, ne kiekvieno mūsų nosiai. Kaip ir Kristaus superradikalūs priesaikai. Sunku su tais dvasinio pasaulio dėsniais… bet kažkas juk privalo juos mums priminti?!

VaidasVDS to 8:53

Atsakysiu Jėzaus žodžiais iš Apreiškimo – Urantijos Knygos: „Aš atėjau tam, kad į žemę atneščiau ramybę, tačiau, kada žmonės manąją dovaną atstumia, tada kyla nesutarimai ir suirutė. Kada karalystės evangeliją priima visi šeimos nariai, tada tikrai tuose namuose įsivyrauja ramybė; tačiau, kada kas nors iš šeimos įžengia į šitą karalystę, o kiti jos nariai evangeliją atstumia, tada toks nesutarimas gali sukelti tiktai skausmą ir liūdesį. Atkakliai dirbkite, jog išgelbėtumėte visą šeimą, kad žmogaus priešais netaptų jo paties šeimos nariai. Tačiau, kada jūs esate padarę viską, ką galėjote kiekvienos šeimos visiems nariams, tada, aš pareiškiu jums, kad tas, kuris myli tėvą ar motiną labiau negu šitą evangeliją, tas šios karalystės nėra vertas.” Bet Janinos Degutytės pavyzdys tikrai labai dvasingos meilės pasireiškimas.… Skaityti daugiau »

9
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top