Vatikano radijas
„Dievas mus vaduoja iš abejingumo, egoizmo ir savipakankamumo“, – sakė popiežius Pranciškus šeštadienio rytą vykusioje bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems Gailestingumo metų piligrimams komentuodamas apaštalo šv. Petro žodžius: „Juk jūs žinote, kad esate atpirkti nuo niekingos iš protėvių paveldėtos elgsenos ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės“ (1 Pt 1,18).
„Žodis „atpirkimas“ retai naudojamas, – sakė Pranciškus, – o vis dėl to jis yra fundamentaliai svarbus, nes juo nurodomas radikalus išvadavimas, kurį Dievas padovanojo mums, visai žmonijai ir visai kūrinijai. Atrodo, jog šiuolaikiniam žmogui nelabai patinka mintis, kad Dievas jį išvadavo ar išgelbėjo; šiuolaikinis žmogus mano, kad jo laisvė yra ta galia, kurios dėka jis viską gali pasiekti. Jis netgi tuo didžiuojasi. Tačiau iš tiesų taip nėra. Kiek daug iliuzijų sukurta laisvės pretekstu ir kiek daug vergovės vardan netikros laisvės! Daug, labai daug vergų! „Aš tai darau, nes man tai patinka. Aš vartoju narkotikus, nes jie man patinka. Aš esu laisvas ir darau ką noriu“. Iš tiesų jie yra vergai! Tampa vergais vardan laisvės! Visi esame matę tokių žmonių, kurie galiausiai parbloškiami ant žemės. Mums reikia Dievo, kuris mus išvaduotų iš visų abejingumo, egoizmo ir savipakankamumo formų“.
Pasak popiežiaus, šiandien apmąstomi apaštalo Petro žodžiai gerai atspindi gyvenimo, į kurį esame pakviesti, naujumą. „Jėzus Kristus, Avinėlis be kliaudos ir dėmės, nugalėjęs nuodėmę ir mirtį, ir mus išvadavo iš jų valdžios. Jis yra už mus paaukotas Avinėlis, kad mes galėtume gyventi naują, atleidimo, meilės ir džiaugsmo kupiną gyvenimą“.
„Dievo Sūnus įsikūnydamas prisiėmė mūsų žmogystę ir dalijosi mūsų žmogiškuoju likimu, o tuo pačiu viską ką prisiėmė jis ir išganė, atpirko ir išvadavo, – toliau šeštadienio katechezėje kalbėjo sakė popiežius. – Ir jei gyvenime mes susiduriame su įvairiais sunkumais, jei neretai tenka kentėti, tomis akimirkomis mes galime kelti akis į nukryžiuotąjį Jėzų. Jis kenčia už mus ir su mumis. Ir tai yra įtikinamas įrodymas, kad Dievas mūsų nepalieka“.
„Dievo meilė neturi ribų, – tęsė popiežius Pranciškus. – Atrandame vis naujus ženklus, liudijančius kaip dėmesingai jis mumis rūpinasi, kaip nori būti su mumis, eiti pirma mūsų. Visą mūsų gyvenimą, nors ir slegiamą mūsų nuodėmingumo, stebi mus mylintis Dievas. Daugybė Šventojo Rašto puslapių kalba apie Dievo buvimą su mumis, apie jo artumą ir gerumą kiekvienam žmogui, ypač mažutėliams, vargšams ir kenčiantiems. Kuo didesnis mūsų vargas, tuo daugiau gailestingumo į mus nukreiptame jo žvilgsnyje. Jis mus gailestingai atjaučia, nes jam žinomos visos mūsų silpnybės. Jis žino mūsų nuodėmes ir jas atleidžia; atleidžia visada! Koks jis geras! Koks geras mūsų Tėvas! Dėl to, brangieji broliai ir seserys, atsiverkime jam, priimkime jo malonę, nes kaip sako psalmė: „Dievas yra gailestingas, jis visuomet išvaduoja“, – sakė popiežius baigdamas katechezę ir pakvietė visus audiencijos dalyvius garsiai pakartoti šią psalmės eilutę.