Popiežius Pranciškus: Nevalia tyčiotis iš kito žmogaus tikėjimo

Skrydžio iš Šri Lankos į Filipinus metu popiežius Pranciškus susitiko su drauge skridusiais žurnalistais ir atsakė į keliolika klausimų. Buvo kalbama apie ką tik pasibaigusį vizitą Šri Lankoje, apie žinią, kurią Pranciškus ketina skelbti Filipinų katalikams, apie jo būsimą encikliką ekologijos tematika, taip pat apie tragiškas šių dienų aktualijas – savižudžius teroristus ir apie praėjusios savaitės įvykius Paryžiuje. Iš viso spaudos konferencija lėktuve truko kiek daugiau kaip pusvalandį.

Klausiamas apie būsimą encikliką ekologijos tema, Pranciškus atsakė, kad ji turėtų būti baigta iki vasaros. Jis norėtų, kad ji pasirodytų prieš rudenį Paryžiuje vyksiantį klimato problemoms skirtą viršūnių susitikimą. Atsakydamas į klausimą apie svarbiausias temas, kurios bus paliestos Filipinuose, Pranciškus paaiškino, kad Evangelijos žinios centre yra vargšai, tad ir jo žinia bus skirta pirmiausia jiems – žmonėms nukentėjusiems nuo taifūno, neteisybę, išnaudojimą, socialines, egzistencines ir dvasine problemas keliantiems žmonėms.

Vienas ispanakalbis žurnalistas priminė, kad dar palyginti neseniai pasibaigusiame Šri Lankos pilietiniame kare gana dažna kovos forma buvo savižudžių susisprogdinimai. Tą patį ir dabar matome kitose pasaulio vietose. Kokia popiežiaus nuomonė apie tokią kovos formą? Aš manau, kad savižudiškas išpuolis byloja apie prarastą žmogiškąją pusiausvyrą, – kalbėjo Pranciškus. Nesakau, kad tai psichikos liga. Tačiau tikrai tokio žmogaus viduje dedasi kažkas negero. Jame yra išsibalansavęs gyvybės prasmės suvokimas. Jis mano, kad tai kova, kad jis aukoja gyvybę… Taip. Bet jis netinkamai ją aukoja. Pagalvokime apie autentiškus pasiaukojimo pavyzdžius, apie misionierius. Jie aukojasi, trokšdami ką nors sukurti. O savižudžių atveju – tik naikinimas, tik mirtis…. Tikrai juose kažkas netvarkoj.

Italas žurnalistas paklausė ką popiežius mano apie pastarosiomis dienomis pasklidusias žinias, kad ir Vatikanas bei konkrečiai popiežiaus asmuo galėtų tapti teroristų taikiniu. Į tokias žinias reikia reaguoti ramiai, sakė popiežius ir pridūrė, kad jis pasitiki žmonėmis, atsakingais už apsaugą. Žinoma, jam kelia susirpinimą su juo susitinkančių žmonių saugumas. O ar aš pats bijau? Kartais pagalvoju: kas būtų, jei tai atsitiktų? Ir sakau Viešpačiui: Viešpatie, prašau tik vienos malonės, kad neskaudėtų. Nesu drąsuolis: bijau skausmo. Tačiau žinau, kad imamasi saugumo priemonių: kad jos apgalvotos ir patikimos.

Kartu su popiežiumi lėktuvu skridęs žurnalistas iš Prancūzijos klausė apie religijos laisvės ir žodžio laisvės santykį. Savo homilijoje Šri Lankoje popiežius sakė, kad religijos laisvė yra fundamentali žmogaus teisė. Tačiau ir žodžio laisvė yra fundamentali teisė. Iki kokios ribos galima ja naudotis kalbant apie religijas?

Jos abi yra fundamentalios teisės ir negalima vienos priešpastatyti kitai. Jūs esate prancūzas, – sakė Pranciškus, – tad aiškiais sakykime, kad kalbame apie Paryžių. Negalima slėpti tiesos, kad kiekvienas žmogus turi teisę gyventi pagal savo religiją, be įžeidimų, laisvai. Visi turime tokia teisę. Tačiau kartu negalima įžeidinėti ar net žudyti vardan savo religijos, Dievo vardu. Tai kas šiandien dedasi, mus stebina. Bet pagalvokime mūsų istoriją – kiek daug religinių karų joje buvo. Pagalvokime apie Šv. Baltramiejaus naktį. Kaip tai suprasti? Ir mes esame šituo nusikaltę. Negalima žudyti Dievo vardu. Tai religijos iškraipymas. Religijos laivė reiškia taip pat ir tai, kad religija skelbiama neįžeidinėjant kitų, be prievartos ir žudynių.

Žodžio laisvė. Manau, kad joje glūdi taip pat pareiga sakyti tiesą. Reikia visada sakyti tiesą. Tokią pareigą visada turi parlamentarai, senatoriai. Jei nekalba tiesos, jie nekuria bendro gėrio. Visi privalome visada sakyti tiesą, tačiau neįžeidinėdami kitų. Nes jeigu tarkim kas nors imtų užgaulioti mano mamą, tikriausiai sulauktų kumščio. Tai būtų normalu. Negalima provokuoti, negalima užsipuldinėti kitų religijos, negalima tyčiotis iš tikėjimo.

Pranciškus priminė savo pirmtako popiežiaus Benedikto kažkuria proga minėtą postpozityvistinę mąstyseną, postpozityvistinę metafiziką, skelbiančią, kad religijos tai viso labo tik tam tikra subkultūra, kad ji toleruojama, bet bevertė. Ir iš tiesų žmonės nepagarbiai kalba apie religiją, iš jos šaiposi, paverčia juokais kitų tikėjimą. Bet jie kartu ir provokuoja, kaip tas, kuris išdrįstų nepagarbiai kalbėti apie mano mamą. Yra ribos. Kiekviena religija turi savo orumą, kiekviena, kuri gerbia žmogaus gyvybę, kuri gerbia žmogų. Ir man nevalia iš jos tyčiotis. Yra riba. Panašiai kaip yra ribos kai kalbame apie kitą žmogų, – šitaip popiežius Pranciškus komentavo daug įvairių diskusijų sukėlusias tragiškas šių dienų aktualijas.

lt.radiovaticana.va

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
57 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
57
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top