TEISMAI PRIVALO VYKDYTI TEISINGUMĄ. Tokia nuostata turėtų būti įtvirtinta Konstitucijoje. Deja, ten rašoma: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“ (LR Konstitucija,109 str.).
Šį teiginį reikia suredaguoti iš naujo. Jis netikslus dviem požiūriais. Pirma, teismai, būdami žmonių institucija, klysta, todėl sakyti, kad jie absoliučiai visada vykdo teisingumą, yra netikslu. Ir tokia nuostata veda teismus į susidievinimą – mes, teisėjai, VISADA TEISŪS. Teismai, suvokdami savo žmogišką prigimtį, turi SIEKTI teisingumo. Visomis išgalėmis.
Antra, teisingumas yra universali visuomeninio gyvenimo sąvoka. Į teisingumą turi būti orientuoti VISI socialiniai subjektai – individas, bendruomenė, mokytojas, mokslininkas ir, aišku, valdžia su jos politikais bei valdininkais.
Savo knygoje „Antiekonomika“ nagrinėju teisingumo ir teisės sąvoką ir parodau, kad pamatinė sąvoka yra teisingumas ir kad teisė yra tik vienas iš instrumentų teisingumui įtvirtinti. Pagaliau teisė gali būti neteisinga.
Tuo pagrindu formuluoju TEISINGUMO VIRŠENYBĖS TEISĖS ATŽVILGIU principą. Tai yra, kiek žinau, naujas požiūris socialiniuose moksluose.