Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarai protestuodami Sausio 13-ąją pasielgė netaktiškai išeidami ir palikdami Seimo salę. Kaip jūs vertinate tokį jų poelgį?
Tai akibrokštas visiems Lietuvos žmonėms. Nemanau, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija atspindi visų Lietuvoje gyvenančių lenkų nuomonę. Ar reikėjo Laisvės gynėjų dieną demonstruoti savo politines ambicijas, tuo pačiu ultimatyviai pareikalaujant, kad būtų priimtas tautinių mažumų įstatymas ir panaikintos jiems nenaudingi teismo nutartys? Tai yra antikonstituciniai reikalavimai. Negali būti priimtas Tautinių mažumų įstatymas, kuris prieštarauja Konstitucijai, jokia politinė valdžia negali naikinti teismo sprendimų ar nutarties.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sustiprėjimas ir tokie ryžtingi veiksmai yra politinio piktnaudžiavimo ir savanaudiškumo pasekmė. Lietuvos lenkų rinkimų akcija tvirtėjo tiek, kiek ja manipuliavo kitos lietuviškos politinės partijos. Manipuliavo tam, kad bet kokia kaina išliktų valdžioje.
Tautinių mažumų įstatymas turėjo būti paruoštas jau ankstesnės Vyriausybės. Kubiliaus Vyriausybė 2010 metais įsipareigojo paruošti Tautinių mažumų įstatymą. Tuometinė Seimo dauguma, be abejo, būtų leidusi tą įstatymą priimti tokį, kuris neprieštarautų LR Konstitucijai, bet kažkodėl tuo metu A.Kubiliaus vadovaujama dauguma nusprendė šito įstatymo nepriiminėti. Priežastis galėjo būti ta, jog buvo svarbu turėti Lietuvos lenkų palaikymą Vilniaus savivaldybėje.
Šiandien Lietuvos lenkų rinkimų akcija įeina į politinę daugumą. Ir ką mes matome? Pataikaujant socialdemokratams, Darbo partijai ir partijai „Tvarka ir teisingumas“, dėl noro išlikti valdžioje ir gimsta tokios iniciatyvos ir reikalavimai.
Kai kas gali pasakyti, kad Lietuvos lenkai nesijaučia Lietuvos Respublikos piliečiais. Bet man tada norisi užduoti kitą retorinį klausimą – ar lietuviai jaučiasi LR piliečiais? Turime pripažinti, kad atskirtis tarp piliečių ir valdžios didėja. Didėja nepasitikėjimas, atsiranda jėgos, kurios nori tuo nepasitikėjimu manipuliuoti ir įvilkti jį į sau palankų ideologinį apvalkalą. Tai daro Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Penktadienį, sausio 24 dieną, Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė nutarimą, susijusį ir su žemės referendumu. Jame teigiama, kad negali būti daromos tokios konstitucinės pastabos, kuriomis būtų paneigti stojimo į Europos Sąjungą (ES) įsipareigojimai. Kaip vertinate šį Konstitucinio Teismo nutarimą?
Klausimas, susijęs su Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir antikonstituciniais reikalavimais, praktiškai nėra niekaip įvertintas – nei politiškai, nei teisiškai. Bet kaip aktyviai Konstitucinis Teismas vertina iniciatyvas susijusias su referendumo rengimu! Komentuodamas sprendimą, negaliu sakyti, ar jis blogas ar geras, bet noriu atkreipti dėmesį, kad KT akcentuoja, jog negali būti daromos tokios konstitucinės pataisos, kuriomis būtų paneigtos Lietuvos Respublikos narystės įsipareigojimai Europos Sąjungai. Tokiu būdu pripažįstama ES įstatymų viršenybė.
Mano manymu, Konstitucijoje įtvirtinta aukščiausia tautos valia per referendumą turi būti nekvestionuojama. Tuo labiau, kad konstitucinis aktas dėl įstojimo į ES, į kurį dabar apeliuoja KT, buvo priimtas Seime po įvykusio tuometinio referendumo dėl stojimo į ES. Logiška tai, kad jeigu įvyktų referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, atsirastų ir pataisos to Konstitucinio akto, kurį priėmė Seimas po referendumo dėl įstojimo į ES.
Matome, kad bet kokia kaina norima stabdyti piliečių iniciatyvą. Surinkta virš 300 tūkstančių parašų. Mes negalime ignoruoti tų žmonių! Dabar kategoriškai teigiama, kad tokie veiksmai yra žalingi valstybei, bet nėra aiškiai suformuluotos nei dabartinės valdančiosios daugumos, nei buvusios valdančiosios daugumos pozicijos dėl žemės pardavimo užsieniečiams, kuri nepažeistų nacionalinių interesų. Niekas nekalba apie teisinius saugiklius, kurie neleistų užsieniečiams pirkti žemės ir panaudoti priešiškiems interesams.
Tai skaldo mūsų visuomenę ir dar labiau didina nepasitikėjimą valdžia. Kaip gali tauta kurti valstybę, jeigu ji yra nušalinama nuo to kūrimo?
Neeilinės sesijos metu Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pateikė pataisas, kuriomis yra siūloma atsisakyti baudžiamosios atsakomybės už valstybės tarnautojų įžeidimą ar nepagarbą teismui. Teismas sunerimo, ar nuo šiandien bus galima pradėti iš jų tyčiotis?
Yra pritarta tokiam projektui. Ir, be abejo, tas projektas atsirado dėl noro išsukti nuo baudžiamosios atsakomybė Viktorą Uspaskichą. Seimo pirmininkė L.Graužinienė darė viską, kad būtų išbrauktas klausimas iš darbotvarkės, susijęs su teisinės neliečiamybės atėmimu V. Uspaskichui. Ir aiškėja, kodėl – tam, kad atsirastų toks įstatymo projektas, kuris iš viso panaikintų atsakomybę už nepagarbą teismui ir tuo pačiu leistų išvengti baudžiamosios atsakomybės V.Uspaskichui.
Kai to siekia Darbo partija, nieko nuostabaus. Keista tai, kad tai jie daro prisidengę žurnalistų nuostatomis. Praėjusių metų gruodžio 20 dieną Seimo pirmininkei L. Graužinienei buvo adresuotas žurnalistų asociacijų atstovų raštas, kuriame prašoma užtikrinti spaudos ir žodžio laisvę, naikinant tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie yra naudingi V. Uspaskichui.
Darbo partija dar anksčiau bandė inicijuoti įstatymą, kuris leistų išvengti atsakomybės politinėms partijoms ir tuo pačiu padėti išvengti atsakomybės V.Uspaskichui, V.Gapšiui ir kitiems bendrininkams. Tada inicijuojant įstatymą buvo prisidengiama religinėmis bendruomenėmis. Dabar tai daroma panaudojant žurnalistų bendruomenę.
Mane stebina žurnalistų bendruomenės trumparegiškumas, nes tokiu atveju ji padaroma įrankiu, siekiant labai siaurų partinių savanaudiškų tikslų.
Nors Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščioniųdemokratų (TS-LKD) frakcija ne kartą kritikavo Seimo pirmininkę dėl to, kad ji nenori įtraukti į darbotvarkę klausimo, susijusio su V.Uspaskicho teisinės neliečiamybės svarstymu, bet balsuojant dėl L.Graužinienės pateiktos Baudžiamojo kodekso pataisos projekto, neatsirado nė vieno TS-LKD frakcijos nario, kuris balsuotų prieš. Negana to, 13 TS-LKD narių balsavo už, o iš socialdemokratų frakcijos už šitą projektą balsavo tiktai 1 asmuo. Tokiu būdu TS-LKD pademonstravo didesnį palaikymą Darbo partijai…
Prieš šį projektą balsavo tik du Seimo nariai: viena Seimo narė iš socialdemokratų partijos ir aš, iš mišrios Seimo narių grupės.
Sausio 25–26 dienomis dalyvavote renginiuose Panevėžyje, skirtuose paminėti maldų už krikščionių vienybę savaitei.
Turiu prisipažinti, kad pirmą kartą dalyvavau tokio pobūdžio renginiuose ir buvau maloniai nustebintas bendrystės dvasia, kuri tvyro mūsų miesto krikščioniškose bendruomenėse, ir kad jos yra daugiau, negu Vilniuje. Būtent Panevėžyje įvyko ekumeninis Dievo šlovinimo vakaras, bendros pamaldos. Tokia bendrumo dvasia ir sutelktumas suteikia vilties, kad mes nesame tiktai patys sau ir tik dėl savęs, bet kartu esame tam tikri bendrystės ženklai ne tik Panevėžiui, bet ir Lietuvai.
Kalbėjosi Viktorija Polzunovaitė