Tomas Dapkus | alfa.lt
Seimo narys, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys interviu Alfa.lt ragina prezidentę Dalią Grybauskaitę paaiškinti tiek jai pavaldaus Valstybės saugumo departamento (VSD) savivalę neteisėtai susidorojant su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovais generolu Vitalijumi Gailiumi ir majoru Vytautu Giržadu, tiek pačios valstybės vadovės vaidmenį. Seimo narys interviu kalba apie VSD manipuliacijas slapta informacija, galimą prezidentūros šantažą Vyriausybės ir Seimo narių atžvilgiu, bandymus daryti slaptą įtaką teismams ir kaip prezidentė parinko teisėsaugos institucijų vadovus. Buvusio STT valdybos viršininko klausiama ir to, kiek praturtėjo pačios prezidentės Dalios Grybauskaitės aplinka jos valdymo laikotarpiu. Seimo narį P. Urbšį kalbino Tomas Dapkus.
Saugumiečių spaudimas teismui
T. Dapkus: Vyriausiasis administracinis teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu pripažino, kad V. Giržadas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas buvo atleistas neteisėtai, Vidaus reikalų ministerija, remdamasi VSD pažymomis be pagrindo jam panaikino leidimą dirbti su slapta informacija ir neteisėtai bei nepagrįstai jį atleido iš tarnybos. Jūsų vertinimas šito teismo sprendimo: sprendimas priimtas, paliktas galioti Vyriausiajame administraciniame teisme, pirmąkart jį priėmė Vilniaus apygardos administracinis teismas, tai visų tų instancijų teismai pasisakė, kad tai buvo neteisėta ir nepagrįsta.
P. Urbšys: Visų pirma, tikrai reikia konstatuoti tai, kad teismai pademonstravo, kad valstybėje jie vykdo teisingumą. Ir esant reikalui jiems pavyksta išsaugoti nepriklausomumą ir vadovautis ne politiniais konjunktūriniais dalykais, o įstatymu, nes visi mes stebėjome šį teismo procesą ir tai, kad buvo daromi spaudimai teisėjams, tai viešoje erdvėje buvo pasirodžiusi šita informacija. Vien tik kaip galima komentuoti tą faktą, kai VSD inicijuoja būtent šitame teisme patikrinimą, kaip laikomasi valstybinių paslapčių.
T. Dapkus: O būtent VSD ir pats atsakovas šioje byloje…
Ragina prezidentę paaiškinti
P. Urbšys: Būtent. Ir kai tuo metu neteikiama medžiaga, kad teismas galėtų vykdyti teisingumą, teismas tada priverstas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ir mes akivaizdžiai matėme, kad VSD darė viską, kad teismas negalėtų priimti objektyvaus sprendimo. Bet taip pat mes kiekvienas sau turėtume užduoti klausimą – ar VSD galėjo savavališkai atlikinėti tokius veiksmus. Ar jis galėjo savavališkai atlikinėti tokius veiksmus, kurie privedė prie neteisėto FNTT direktoriaus pavaduotojo atleidimo. Be abejo, žinant tai, kad VSD yra pavaldus prezidentei, tai ji visų pirma turi prisiimti atsakomybę už tai, kad buvo susidorota su pareigūnais, kurie sąžiningai vykdė pareigą valstybei. Galbūt tas pareigos vykdymas nepatiko jai, kad jie aklai nevykdė jos nurodymų, kurie buvo duodami telefonu. Kaip buvo padaryta su tuometiniu FNTT vadovu generolu Vitalijumi Gailiumi – asmeniškai pati prezidentė skambino vadovui ir nurodė atleisti savo pavaduotoją. Generolas paprieštaravo šitam nurodymui, argumentuodamas, kad jis nemato pagrindo jį atleidinėti, nes nėra informacijos dėl to, kad jis galėjo nutekinti informaciją dėl „Snoro“ bylos ir tuo labiau, kad jis galėjo pažeisti kitus teisės aktus. Teismai dabar įrodė, kad generolas V. Gailius buvo teisus, galų gale, pati Generalinė prokuratūra – ji nutraukė ikiteisminį tyrimą V. Giržado atžvilgiu – t. y. panaikino įtarimus, kadangi nebuvo surinkti jokie duomenys, kurie patvirtintų tuos įtarimus dėl informacijos nutekinimo.
Jeigu toliau Jos Ekscelencija ignoruos šitą temą ir nepaaiškins Lietuvos Respublikos piliečiams, kas vis dėlto atsitiko – ar tai buvo jos klaida, ją suklaidino VSD ir kiti pareigūnai, ar vis dėlto tai buvo organizuota asmeniškai jos. Jeigu taip, tai kokiais motyvais vedama ji tą dalyką darė? Kodėl tai yra svarbu išsiaiškinti dabar – nes yra vieša paslaptis, kad prezidentė nori sutelkti dideles galias savo rankose. Vieni, kurie pritaria šiam dalykui, mano, kad kito kelio nėra, norint įvesti tvarką mūsų valstybėje. Bet jeigu pas mus panaikinama konstitucinė sąranga, susijusi su valdžios pasidalinimu, mes sugriauname demokratijos pagrindus mūsų valstybėje. Ir gali tas vadovas deklaruoti bet kuriuos aukštus tikslus ir ketinimus – kovą su korupcija, kovą su finansinėm grupuotėm, bet jeigu tai daroma tokiais metodais, šita pati kova vis dėlto ateina į aklavietę ir diskredituoja pačią save.
Štai jums pavyzdys dėl FNTT vadovo – yra pakirstas pasitikėjimas valstybe, prezidentė, atėjusi į šitą postą, deklaravo, kad reikia tą pasitikėjimą atstatyti. Jei ji nori šitą pasitikėjimą atstatyti, ji turi viešai paaiškinti, kas atsitiko. Antras dalykas, jei ji buvo suklaidinta, ji turi pareikalauti atsakomybės iš tų pareigūnų, kurie privedė prie šitokios situacijos.
Visą interviu tekstą skaitykite ČIA.
