Savivaldybės rinkimai jau finišo tiesiojoje. Šį kartą biudžetinės partijos pamalonino žmones leisdami jiems patiems tiesiogiai išsirinkti vieną tarybos narį ne pagal sąrašą.
Žinoma, sveiku protu sunkiai paaiškinama, kodėl iš Lietuvos žmonių atimta teisė taip išsirinkti visus savivaldos tarybos narius. Net Seimas renkamas pagal mišriąją rinkimų sistemą, kur pusė Seimo narių išrenkama sąrašu, pusė – vienmandatininkų.
Lietuvoje žmonėms yra atimta teisė į savivaldybių tarybas rinkti ne sąrašinius kandidatus. Nors šios kadencijos Seimas, svarstydamas naująją rinkimų sistemą, turėjo galimybę pakeisti savivaldos tarybos rinkimų sistemą ir priartinti savivaldą arčiau žmonių, deja, ir valdančiosios, ir opozicinės partijų atstovai vieningai balsavo už tai, kad per savivaldos tarybos rinkimus tokia galimybė žmonėms nebūtų suteikta. Negana to, nepartinius irgi suspaudė į sąrašinį formatą – rinkėjas kovo 1 dieną balsavimo vietoje gaus sąrašinius biuletenius. Tokiu būdu biudžetinės partijos pasiekė, kad nepartiniai atrodytų tokie pat, kaip ir jie.
Kai kas gali pasakyti, jog nėra prasmės dalyvauti šiame farse, tačiau esu įsitikinęs, kad sistemą įmanoma pakeisti ydingą formą pripildžius kitu turiniu. Daug kas dabar kalba, kad mes neturime tikros savivaldos – ji virtusi politikų savivalės lauku. Daug kalbama ir apie tai, kad nėra tiesioginių seniūnų rinkimų. Su tuo galima sutikti, bet savivaldos tarybos kompetencijai priskirta ne tik teisė steigti seniūnijas – taryba gali steigti ir seniūnijų visuomenines tarybas, į jas įtraukti ir seniūnaičius, ir bendruomenių atstovus. Tarybos gali taip organizuoti seniūnų atrankas, kad jos atitiktų žmonių lūkesčius. Vietos savivaldos įstatyme yra numatyta, jog atrankos komisijose gali dalyvauti seniūnaičiai ir bendruomenių atstovai. Tad kas trukdo merui organizuoti apklausas ir tų apklausų metu išsiaiškinti, kuris kandidatas į seniūnus labiausiai yra tinkamas žmonėms – būtent tai galėtų būti viena iš atrankos sąlygų.
Šiuo metu iš seniūnaitijų padaryta gryna parodija, tačiau kas trukdo savivaldos taryboms seniūnaitijas padaryti artimesnes žmonėms? Juk akivaizdu – visuomeniniais pagrindais dirbantis žmogus negali atstovauti dešimties, septynių tūkstančių žmonių interesams. Tačiau tarybos gali seniūnaitijų teritorijas susmulkinti iki realaus skaičiaus – 500 ar dar mažiau – tokio dydžio bendruomenės interesams visuomeniniais pagrindais dirbantis seniūnaitis atitiktų žmonių lūkesčius. Tokiu būdu seniūnaitijos taptų komunų analogu, kurios nuo senų laikų veikia Vakarų pasaulyje.
Jeigu susibūrusios bendruomenės išsirinktų savo seniūnaičius, kurie pagal dabar galiojančius įstatymus gali dalyvauti seniūnų atrankos komisijose, galėtų atrinkti seniūno kandidatūrą, kuri labiausiai atitiktų bendruomenių interesus. Tokiu būdu būtų galima pabandyti įveikti partinę užkardą, neleidžiančią seniūnų rinkti tiesiogiai.
Juk dabartinė situacija, kai tik trijuose iš penkių didžiųjų miestų yra seniūnijos, yra visiškai nenormali. Negana to, Vilniuje iš 21 seniūnijos liko tiktai 16 ir iš jų 11 paverstos savivaldybės administraciniais biurais, neturinčiais nieko bendro su žmonių atstovavimu. Lietuvos sostinės savivalda galutinai buvo paversta UAB ir tai buvo padaryta daugeliui vilniečių tylint. Kadangi daugumai seniūnijos – tik dar viena valdžios biurokratinė įstaiga.
Tad gal jau laikas susimąstyti, ar mes patys suvokiame, kas yra ta savivalda ir ar išties norime tikros savo savivaldos, mat tikroji savivalda iš kiekvieno žmogaus pareikalauja asmeninės atsakomybės ir asmeninio apsisprendimo veikti. Kol kas girdėti tik dejonės, jog savivaldos nėra.
Ir kai girdžiu skundžiantis „partijos nuleido seniūnaičius, partijos nuleido seniūnus…“, sakau tiesiai: palaukite, partijos juos „nuleidžia“ tik tiek, kiek jūs esate apatiški ir neaktyvūs. Pavyzdžiui, Panevėžyje, yra 10 seniūnaitijų ir kiekvienam seniūnaičiui tenka per 10 tūkst. žmonių. Iš 10 seniūnaičių 8 priklauso Darbo partijai. Tačiau taip yra ne dėl to, kad Darbo partija turi išskirtines galias – tiesiog ji sugebėjo susiorganizuoti ir suvokti, jog tai padidins jų įtaką. Kad turėtų savo seniūnaitį, kai kur jiems užteko surinkti tik keliasdešimt parašų. Jokia partija nebūtų nieko padariusi, jeigu dabar susibūrusios bendruomenės būtų susiorganizavusios ir išsirinkusios savo seniūnaitį, t. y. jei būtų suvokusios, kad seniūnaitis yra jų galimybė sustiprinti įtaką valdžiai, situacija būtų visai kitokia.
Išties kartais atrodo, jog sėdime skęstančioje valtyje, nesuvokdami, kad skęstame – kaip kitaip paaiškinti, kai žmonės eilinį kartą pritariamai linksi tiems, kurie vėl žada iškepti gardų savivaldos pyragą, bet nieko konkrečiai nekalba, kaip žmonės dalyvaus raikant tą pyragą. Tada ir vėl raikys tie patys, o žmonėms liks tik trupiniai. Sprendimai bus priiminėjami ne žmonėms, o žmonės bus priderinami prie sprendimų, už kurių kyšos įvairių grupuočių interesai.
Tai, kad nesuvokiame, kiek savivalda yra svarbi mūsų gyvenime, atspindi ir nuolat mažėjantis rinkėjų aktyvumas savivaldybių tarybų rinkimuose.
Dažnas pasakys – nėra iš ko rinktis. Bet gal tada reikėtų savęs paklausti – ką aš asmeniškai padariau, kad būtų iš ko rinktis. Kodėl politiką suvokiantis kaip tvartą, nesiima jo išmėžti. Bijome išsitepti? Be abejo, mėždamas gali išsipurvinti, bet jei ateini ne dergti, o iškuopti, tai gali po truputį tą aplinką pradėti švarinti.
Kol politika bus suvokiama kaip išskirtinė politinių partijų galių erdvė, o savivalda – tik verslių veikėjų gūžta, tai niekas niekada nepasikeis.
Lengviausia kaltinti iškreiptą rinkimų sistemą ar ydingą partijų finansavimą, bet ji klesti tiek, kiek žmonės leidžia tai valdžios savivalei bujoti – joks tarybos ar Seimo narys nenusileido iš kitos planetos: jį išrenka labai konkretūs žmonės. Ir ta atsakomybė tenka kiekvienam – ir tam, kuris balsavo, ir tam, kuris liko abejingas.
Pati savivalda keisis tiek, kiek žmonės norės ją pakeisti. O ją pakeisti gali tik tie jūsų atstovai, kurie nebijos dalintis su jumis valdžios galiomis – ta valdžia, kurią per rinkimus jiems ir suteikėte.
Nejaugi tokių kandidatų šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose nėra?