Birželio 25 d., ketvirtadienį, Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto lėktuvo „An-2“ nelaimės, įvykusios šių metų gegužės 16 d. virš Baltijos jūros, tyrimo išvadas.
Seimo nariai NGSK pateiktoms tyrimo išvadoms pritarė. Iš viso už šį projektą balsavo 53 Seimo narių iš 140: 43 pasisakė už, 2 buvo prieš, susilaikė – 8.
Seimo posėdyje pristatytose nelaimės tyrimo išvadose išdėstyta ne tik informacija apie UAB „Klaipėdos avialinijos“ lėktuvo techninius bei registracijos duomenis ar paieškos operacijos eigą, bet ir pateikta keletas siūlymų, kurie neva pagerintų susidariusią situaciją. Vienas iš tokių NSGK siūlymų – apsvarstyti griežtesnius reikalavimus mažiesiems lėktuvams skrendant virš vandens, pavyzdžiui, įtvirtinti pareigą pilotams, skraidinantiems orlaivį nevaldomoje oro erdvėje, esant techninėms galimybėms, atsakyti į skrydžių valdymo centro užklausimus. Be to, rekomenduojama įvertinti ir poreikį privalomai drausti orlaivius. Taip pat siūloma svarstyti galimybes trumpinti reagavimo į galimas avarijas laiką, turint omeny Lietuvos geografinę padėtį, meteorologines regiono sąlygas, turimus paieškos ir gelbėjimo pajėgumus, kad gelbėjimo operacijos būtų pradėtos laiku.
Išvadose raginama užtikrinti institucijų, koordinuojančių paieškos bei gelbėjimo darbus, gebėjimą teikti visapusišką informaciją ieškomų orlaivių ir laivų savininkams, nukentėjusiųjų artimiesiems ir visuomenei.
Anksčiau lėktuvo paieškos operaciją nagrinėjusi Vyriausybės sudaryta komisija savo išvadose teigė, jog orlaivio „An-2“ paieškos ir gelbėjimo operacija iš esmės vykdyta pagal galiojančias normas ir reikalavimus.
Svarstant nutarimo projektą pasisakęs Seimo narys Povilas Urbšys teigė NSGK išvadose pasigendąs sisteminio požiūrio į tai, ką atskleidė „An-2“ lėktuvo paieškos ir gelbėjimo operacija. Jo teigimu, ši tragiška istorija parodė, kad valstybės institucijos „apskritai nepasirengusios tinkamai reaguoti į ekstremalias situacijas valstybėje“.
Savo kalboje jis priminė 2008 m. gruodžio 30 d. Valstybės kontrolės atliktą auditą dėl ekstremalių situacijų valdymo ir organizavimo valstybėje. Valstybės kontrolieriai jau tada konstatavo: „Civilinės saugos gelbėjimo sistema plėtojama nesilaikant programinių dokumentų nuostatų, patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtinto siekio sukurti tarptautinius standartus atitinkančią civilinės saugos ir gelbėjimo instituciją, galinčią veiksmingai organizuoti ekstremalių situacijų valdymą bei patenkinti visuomenės poreikius šioje srityje, užtikrinti reikiamą skubią pagalbą žmonėms, bei nesilaikant Vyriausybės programų nuostatų sukurti šalyje vieną gelbėjimo tarnybą, galinčią atlikti visus būtinus gelbėjimo darbus“.
Valstybės kontrolė savo išvadose, parlamentaro teigimu, jau tada konstatavo sistemines bėdas – „nepakankamai aiškiai reglamentuotos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos subjektų funkcijos, tarpusavyje nesuderinti teisės aktai“ ir pan., teigė, jog „ekstremalių situacijų valdymo sistema yra nesubalansuota ir tai gali turėti neigiamos įtakos likviduojant tokių situacijų padarinius“.
Šiose išvadose Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo įvertinti tai, kad yra įgyvendinamos dvi tarpusavyje nesuderintos krizių valdymo sistemos, ir priimti tokius teisės aktus, kurie atitiktų nacionalinio saugumo programą, „galų gale – vykdyti savo Vyriausybės patvirtintą programą“, – teigė P. Urbšys.
Deja, Seimo nario teigimu, į pieš pusseptintų metų pateiktas Valstybės kontrolės išvadas ir rekomendacijas neatsižvelgė nei Andriaus Kubiliaus, nei Algirdo Butkevičiaus vyriausybės.
„Dabar mes girdime [NSGK] išvadose, kad trūksta komunikavimo, trūksta koordinavimo. Ar tai nėra pasekmė?“ – klausė P. Urbšys.
Vertindamas dabartinius NSGK pasiūlymus, Seimo narys pabrėžė pasigendantis sisteminio požiūrio į valstybėje susiklosčiusią situaciją: „Ar tai nėra tose išvadose susiaurintas požiūris į šią problemą? Jei mes turime dabar situaciją dėl išorės grėsmių Lietuvos valstybei, rengiame konferencijas, kaip elgtis ekstremaliomis situacijomis Lietuvos piliečiams, ir nieko kito jiems nepasiūlome, tik kaip nors patiems išgyventi 72 val., o valstybė gal po trijų parų, jei dar kas nors išliks, jais pasirūpins… Ar tai yra normalu?“ – klausė P. Urbšys.
Pasak parlamentaro, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadose turėjo būti išryškinti tie dalykai, kurie leistų civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos problemas spręsti sistemiškai, antraip dar kartą „parodoma, kad valstybė ir vėl nė prie ko, o Lietuvos žmonių gelbėjimas yra jų pačių reikalas“.