Seimas po ilgų manipuliacijų vis dėlto priėmė nutarimą dėl referendumo paskelbimo. Šis sprendimas buvo priverstinis, nes kol kas galiojanti konstitucinė doktrina ir Referendumo įstatymas neleidžia pasielgti kitaip. Tačiau tai tik laikinos kliūtys.
Tos pačios dienos posėdžio pabaigoje 29 Seimo narių balsais nuspręsta kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Referendumo įstatymo straipsnio, kuris neleidžia blokuoti piliečių reikalavimo paskelbti referendumą net ir tada, jei teikiamo sprendimo tekstas gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos – kol kas pagal galiojančią konstitucinę doktriną „niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto“.
Tik viešumas neleido šiuo kreipimusi sustabdyti referendumo paskelbimo jau dabar, bet šiuo 29 balsais priimtu kreipimusi siekiama viena – apriboti ateities referendumų iniciatyvas, net jei joms pritartų 300 000 Lietuvos Respublikos piliečių.
Dabartiniam referendumui Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pasitaręs su Konstitucijos žyniais, skubos tvarka paruošė kitą kontrolinį šūvį – tai dar vieną kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, bet šį kartą ne dėl Referendumo įstatymo, bet dėl paties nutarimo, kuriuo paskelbtas referendumas birželio 29 d. Kitą savaitę Seimas imsis nagrinėti šio kreipimosi projektą.
Prieš ketverius metus Lietuvos prezidentės Dalia Grybauskaitė pasakė teisingus žodžius: „Politinę valdžią uzurpavo partijos, o mūsų Lietuvos žmonės, piliečiai yra praktiškai atstumti arba prie jos neprileidžiami. Tai yra mūsų demokratijos degradacija“. Deja, šiandien turime pripažinti, jog tai buvo tik retorika – prezidentė padarė viską, kad sutvirtintų savo galias dėl savęs. Ir koks bus jos kontroliuojamo Konstitucinio Teismo sprendimas, nesunku numanyti – dar pirmosios prezidentinės kadencijos pabaigoje bus galutinai suformuota tokia konstitucinė doktrina, pagal kurią saujelė politikų ir ekspertų visada bus daugiau negu 320 000 Lietuvos Respublikos piliečių.