Tęsiame publikacijų ciklą apie Seimo patvirtintą Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso koncepciją (projektą skaitykite čia), pagal kurią artimiausiais metais Lietuvoje bus formuojama politinė sistema, t. y. bus renkami Respublikos Prezidentas, Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento nariai. Tačiau Seimas nematė reikalo surengti viešųjų šio įstatymo klausymų – kaip Lietuvoje tapo įprasta, visuomenė ir vėl buvo nušalinta nuo esminių klausimų svarstymo.
Pirmąją šio ciklo publikaciją – filosofo ir kultūrologo Vytauto Rubavičiaus komentarą „Rinkimų kodeksas – be realios savivaldos“ – skaitykite čia.
Šiandien šio įstatymo pataisas komentuoja parlamentaras, Panevėžyje įkurto pilietinio judėjimo KARTU pirmininkas Povilas Urbšys, Seimo nario rinkimus laimėjęs vienoje iš Panevėžio apygardų kaip nepriklausomas kandidatas.
Praėjusią savaitę Seime buvo priimtas nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Rinkimų kodekso koncepcijos patvirtinimo. Šitoje koncepcijos numatomos gairės įstatymų, kurie reglamentuos tiek Seimo, tiek savivaldos, tiek Europarlamento rinkimus. Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad eilinį kartą vadinamosios valdžios partijos, kurios yra užsitikrinusios biudžetinę paramą, t.y. visų mūsų, mokesčių mokėtojų, paramą, per tokią koncepciją dar labiau įtvirtins savo dominavimą politinėje erdvėje.
Kodėl taip sakau?
Jei prisimenate, praėjusiuose savivaldos rinkimuose buvo numatyta, kad gali dalyvauti save išsikėlę kandidatai. Pagal naująją koncepciją tokios galimybės jau nebebus. Tai daroma prisidengiant 2011 m. Konstitucinio Teismo sprendimu, kuris pastebėjo, kad jeigu įstatymų leidėjai savivaldybių rinkimuose yra numatę proporcingumo sistemą, pagal tą sistemą ir save išsikėlę kandidatai turi eiti pagal sąrašus. Ir dabartiniame Seime įsitvirtinusios partijos, užuot peržiūrėjusios proporcinę sistemą, pagal kurią žmonės negali rinktis iš asmenybių, o turi rinktis iš sąrašų, nutarė, kad ir toliau nereikia sudaryti galimybės žmonėms rinktis iš asmenybių, t.y. kad reikia išsaugoti sąrašinę rinkimų sistemą ir prie tos sąrašinės sistemos pritempti ir save išsikėlusius kandidatus.
Taigi pagal šią koncepciją numatyti reikalavimai tikrai padidina rinkimų slenkstį asmenims, norintiems dalyvauti rinkimuose savarankiškai, ne su partijų sąrašais, praktiškai padaro juos iš anksto nelygiaverčiais dalyviais rinkimuose. Aiškiai matėsi šiandien Seime, kaip politinės partijos praktiškai vieningai balsavo už tų reikalavimų padidinimą ir tokiu būdu sumažindamos galimybę save išsikėlusiems kandidatams konkuruoti savivaldybių rinkimuose. Dar daugiau – Seimas eilinį kartą pademonstravo, kad jis užsiima dalyvaujančios demokratijos imitacija: viena vertus, jie tarsi sako, kad mes įsileidžiame kitus konkurentus į politinę kovą, bet kartu padaro viską, kad išsaugotų savo dominuojančią padėtį. O Lietuvos Respublikos piliečiams sudaromas tik įspūdis, kad jie gali dalyvauti tiesiogiai išrenkant savivaldos lygmens valdžią. O realiai pagal naująją rinkimų sistemą partijos, turinčios biudžetinį finansavimą, visada atrodys daug stipriau.
Europos parlamento rinkimuose taip pat turės būti sudaromi save išsikėlusių žmonių sąrašai ir yra numatyta nei daug, nei mažai – dešimt tūkstančių Lietuvos Respublikos gyventojų parašų, kad būtų patvirtintas toks sąrašas. Akivaizdu – tokie reikalavimai neigia Lietuvos Respublikoje įtvirtintą lygiateisį dalyvavimą rinkimuose.
Politinėmis partijomis pasitikima tiek, kiek politinės partijos pasitiki žmonėmis. Dabar pasiūlyta Rinkimų kodekso koncepcija pademonstruoja partijų nepasitikėjimą Lietuvos Respublikos piliečiais.
