Visuomenėje vis dar aptarinėjama VSD slaptos pažymos nutekinimo istorija. Kas ją nutekino, kodėl vyko kratos žurnalistų namuose ir kodėl galiausiai atsigręžta į prezidentūrą? Nors jau daug kartų komentavote šį įvykį, gal galite pateikti šios istorijos vertinimą?
Mano asmenine nuomone, informacijos nutekinimas tikrai padarė žalą mūsų valstybei, sukompromitavo mus, kaip pirmininkaujančią šalį Europos Sąjungos Tarybai, sukompromitavo valstybines institucijas, kurios buvo įveltos į šitą skandalą. Atsakomybę už tai turėtų prisiimti tie politikai, kurie tuos veiksmus inicijavo.
Turime suprasti, kad Lietuva bus panaši į Rusiją tiek, kiek ji bus pažeidžiama nuo Rusijos ir kol ji bus panaši politinėmis partijomis su juodosiomis buhalterijomis ir „putiniškais“ valdymo metodais.
Dabar kai kas teigia, kad reikia vertinti pažymos turinį, bet nekreipti dėmesio, kaip ir kas nutekino. Kiti tvirtina priešingai, kad privalu atsižvelgti į nutekinimo aplinkybes, bet nevertinti turinio. Manau svarbu ir turinys, ir nutekinimo aplinkybės.
Kai Prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė viešai pareiškė, kad ji tai padarė dėl Lietuvos, o iš to reikia suprasti, kad Lietuva jai yra Prezidentė… Keistai visa tai atrodo. Kur ji buvo prieš tris savaites, kai ši informacija nutekėjo?
Tada ji turėjo pateikti tą pareiškimą, tuomet teisėsaugininkai nebūtų griovę žmonių gyvenimų ir nebūtų buvę apklausų ir kratų pas žurnalistus bei Seimo darbuotoją.
Tokia pozicija yra nesąžininga, ypač spekuliuojant Lietuvos vardu, turint omeny tai, kad situacija betarpiškai susijusi su artėjančiais prezidento rinkimais.
Prisiminkime, kai Prezidentė inicijavo susidorojimą su Vitalijum Gailium ir Vytautu Giržadu dėl informacijos nutekėjimo, kuri neturėjo jokio slaptumo grifo. Net kai teismai pripažino, kad pareigūnai atleisti neteisėtai, Prezidentė vis kalbėjo apie visagalio melo detektoriaus reikšmę.
Stebina dabartinės informacijos nutekinimo situacija, kai demonstruojamas visai kitoks principingumas. Gal todėl, kad D. Ulbinaitė viešai paliudijo asmeninį atsidavimą Prezidentei, o V.Gailius ir V.Giržadas – savo atsidavimą Lietuvos valstybei ir liko ištikimi priesaikai?
Ar gali būti, kad šita pažyma bus paskelbta kaip neva neslapta, ir viskas liks tiesiog kaip skandalas. Kaip Jūsų akimis turėtų ši situacija išsispręsti?
Manau, pažyma ir jos turinys bus menkinami. Susidaro įspūdis, kad ir grifas „slaptai“ buvo uždėtas vien tik tam, kad sustiprintų nutekinamos informacijos reikšmę ir ji turėtų kuo didesnį poveikį visuomenėje, siekiant sudaryti kuo palankesnį rinkimų kontekstą vienam iš kandidatų į prezidentus, tačiau išėjo atvirkščiai. Tai suteikė galimybę kitam kandidatui – Artūrui Paulauskui reikštis viešumoje ir rinktis politinius dividendus.
Suprantama, Darbo partijos kandidatas į prezidentus gali būti daugiausiai priklausomas nuo Rusijos interesų. Tačiau kandidatas, slepiantis savo biografijos faktus, irgi tampa priklausomas. Juk toje pažymoje yra fiksuota, kad gali būti pagarsinti praeities faktai iš Dalios Grybauskaitės gyvenimo, kuriuos ji nuslėpė nuo visuomenės – ką ji veikė tuo metu, kai daugelis žmonių buvo apsisprendę dėl Lietuvos Nepriklausomybės, kas buvo jos tėvai, ar buvo jie susiję su represinėmis saugumo struktūromis.
Slaptosios tarnybos savo veikloje visada pasinaudoja silpniausiomis žmogaus vietomis. Prezidentė savo tylėjimu tas silpniausias vietas ir nurodė.
Esate vienas iniciatorių, kurie praėjusią savaitę pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį teismą dėl Darbo partijos narių grąžinimo į sąrašus.
Prieš metus iš Darbo partijos sąrašo buvo pašalinti kandidatai – Jonas Pinskus, Živilė Pinskuvienė, Jolanta Gaudutienė, Vytautas Grisius ir Viačeslavas Zdanovičius, nes paaiškėjo faktai apie rinkėjų papirkinėjimą, kad juos reitinguotų rinkimų sąraše. Seimas dar pirmajame posėdyje pašalino juos iš sąrašo, bet praėjus kuriam laikui, dabartinė Seimo dauguma suskato ir jie buvo grąžinti į sąrašą motyvuojant tuo, kad jų kaltė neįrodyta.
Lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį keturiems asmenims, susitarusiems už 30 tūkst. litų papirkti 3 tūkst. kalinių, kad šie 2012 metų Seimo rinkimuose balsuotų už Darbo partijos kandidatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir taip suteiktų pirmumo balsus anksčiau paminėtiems kandidatams.
Aišku, ir pats sandėris yra labai simboliškas – tarsi vienos nusikalstamos grupės nariai, kurie dar yra laisvėje, sudaro sandėrį su kitos nusikalstamos grupės nariais, kurie yra nelaisvėje. Tai yra pavyzdys, kaip yra kriminalizuojama politika.
Tad pritariu Seimo narių iniciatyvai dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą, nes turi būti išaiškinta, ar tas Seimo sprendimas, galintis juos vėl sugrąžinti į partinį sąrašą, neprieštarauja Konstitucijai.
Vėl buvo padidinti Seimo narių atlyginimai. Kaip Jūs balsavote šiuo klausimu?
Aš balsavau už tai, kad Seimo narių atlyginimai nebūtų didinami, ir buvau tarp tų, kurie siūlė įstatymo pataisas, kad jie nebūtų didinami.
Manau, tai amoralus sprendimas, ypač girdint finansų ministro cinišką pareiškimą, kad kultūros darbuotojai turėtų didinti savo atlyginimus iš vidinių resursų…
Priminsiu apie vieno įstatymo pataisą, Seimo statuto straipsnio pakeitimą, kuris buvo svarstomas Seime ir kurį žiniasklaida nepakankamai nušvietė. Šis pakeitimas būtų leidęs mažinti atlyginimus tiems Seimo nariams, kurie be svarbios priežasties praleidžia daugiau kaip pusę Seimo posėdžių.
Už minėtą Seimo statuto pataisą, balsavo 18 Seimo narių, prieš 2, susilaikė 24. Be to, šis klausimas buvo nustumtas į patį darbotvarkės galą, kai bebuvo likę vos 44 Seimo nariai iš 141…
Dauguma susilaikiusių buvo iš socialdemokratų, „Drąsos kelio“ ir Darbo partijos frakcijų.
Opozicinės konservatorių frakcijos pozicija taip pat buvo keista. Jeigu jie apeliuoja į tai, kad Seimo nariai neturi piktnaudžiauti savo išskirtine padėtimi, balsuojant turėjo dalyvauti ne 6 frakcijos nariai, o visa frakcija arba bent dauguma.
Paprastai žmonės džiaugiasi didesniu atlyginimu, visi laukia sausio pirmosios, kada didės neapmokestinamų pajamų dalis, ką Jūs darysite su didesniu atlyginimu?
Seimo nario atlyginimas turėtų didėti maždaug 1 800 litų. Šiuo metu svarstau įvairius variantus, kaip geriau juos panaudoti, kad jie atneštų kuo didesnę naudą kitiems.
Apie tai informuosiu visuomenę, o savo rinkėjus noriu patikinti, kad kol nebus pradėtos atkurti sumažintos pensijos, padidintos atlyginimo dalies nenaudosiu savo asmeninėms reikmėms.
Ketvirtadienį Rygoje, viename iš „Maximos“ prekybos centrų įvyko didelė tragedija, įgriuvo stogas. Ne paslaptis, nukentėjo daugybė žmonių. Lietuva ir Estija solidarizuojasi ir kartu skelbia gedulą. Vyriausybė žada inicijuoti prekybos centrų saugumo patikrinimą ir Lietuvoje. Ar reikalinga tokia nelaimė, kad būtų imtasi saugumo priemonių?
Pasirodo, mūsų valdžiai reikalinga. Kai sudegina moksleivę automobilyje, reikia pradėti spręsti problemas, susijusias su Bendruoju pagalbos centru. Kai kaimynystėje žūsta žmonės, Vidaus reikalų ministras duoda nurodymus patikrinti būklę komerciniuose objektuose. Man atrodo, tokie tikrinimai turi vykti nuolat. Kodėl valdžios sprendimai vyksta tik po nelaimės? Tai rodo, kad pati valdžia daugiau rūpinasi savo įvaizdžiu ir neatlieka savo tiesioginių pareigų. Jeigu prekybos centrai būtų pastoviai tikrinami, dabar nereikėtų daryti tikrinimo vajaus.
Tai tikrai didelė nelaimė. Tegul ji nepalieka abejingų. Jei turime pažįstamų Latvijoje, paskambinkime, nusiųskime žinutę, pareikškime užuojautą ar tiesiog pasiteiraukime, kaip jie gyvena. Tikintys malda prisiminkime žuvusius savo brolius. Svarbiausia – nelikime abejingi vieni kitiems.
Kalbino Viktorija Polzunovaitė