Povilas Urbšys. Valdžia bijo tų, kurie nebijo jos

Neramina tai, kad dabartinę įtampą, kylančią su Rusija, valdžios struktūros išnaudoja tam, kad būtų sustiprinta galimybė dar labiau kontroliuoti žmogaus privatų gyvenimą.

Kad valdžia bijo tų, kurie nebijo jos, teko įsitikinti ne kartą. Todėl prisidengus išorinėmis grėsmėmis priimami įstatymai, kurie leistų sekti visus valdžiai nelojalius piliečius. Tą Valstybės saugumo departamentas ne kartą yra teigęs ir savo ataskaitose, kuriose ir patriotai, išdrįsę kritikuoti valdžią, yra vadinami Maskvos agentais – ką dar galima daryti su jais, jei ne sekti?.. Todėl sunku patikėti, kad naujieji įstatymai, suteikiantys dar didesnes galias, netaps priemone susidoroti su kitaip mąstančiais, su tais, kurie drįsta turėti savo nuomonę.

Susidaro įspūdis, kad valdžia apskritai bijo savarankiškos žmogaus minties. Ji bijo žmogaus, kuris pats, be jos nurodymų, iš patriotinių paskatų apsispręstų ginti valstybę. Todėl manau, kad šauktinių kariuomenė, savanoriška pasipriešinimo dvasia Lietuvoje buvo sąmoningai ardoma, griaunama.

Mūsų valdžia nesupranta vieno akivaizdaus dalyko – bet kokiam priešui galima pasipriešinti tik tada, kai nebus bijoma pasitikėti savo piliečiu. Tačiau Konstitucinio Teismo padedamas politinis elitas parodė nepasitikėjimą valstybės suverenu, atimdamas iš Tautos konstitucinę teisę tiesiogiai kurti savo valstybę.

Juk jei būtų pasitikima savo piliečiais, valstybės patriotais, savanoriams seniai būtų leidžiama namuose turėti ginklus – tai atitiktų dabartinės situacijos iššūkius. To juk nebijo Suomijos, Švedijos, Šveicarijos politinis elitas. Bet juk mūsiškiai neišdrįs. Gerai prisimenu, kaip tomis 1991-ųjų sausio dienomis kai kurie Aukščiausios Tarybos deputatai nepatikliai šnairuodavo į mus, Aukščiausios Tarybos gynėjus, atėjusius į Aukščiausiąją Tarybą iš gatvės, ir atėjusius ne tuščiomis rankomis. Kai kurie stengdavosi kuo greičiau iš tokios aplinkos ištrūkti – matyt, mes, tie, kurie buvome pasirengę aukoti savo gyvybę, jiems kėlėme tam tikrą grėsmę. Niekas neanalizavo, kokie tuo metu buvo priimti Aukščiausioje Taryboje įstatymai, bet esu tikras, jog tuomet nebuvo priimtas nė vienas neteisingas, žmonių interesus ignoruojantis įstatymas. Tik tada, kai praėjo Sausio įvykiai ir žmonės atsitraukė, Aukščiausioje Taryboje, o vėliau – ir Seime ėmė tarpti kitokios, jau nebe Tautos, suvereno, atstovavimo idėjos.

Šiomis dienomis buvo paskelbta informacija apie tai, kad Lietuvos kariuomenės daliniai buvo aukščiausios karinės parengties, tačiau… kiek iš mūsų tai sujaudino? Daugelis tą informaciją priėmėme taip, tarsi tai vyktų ne su mumis ir ne su mūsų valstybe. Mes jau tapome tiesiog žiūrovais, stebėtojais: kai televizijos ekranuose matome savo valstybės vadovus, įvairiomis ryžtingomis pozomis demonstruojančius, kaip Lietuva yra pasiruošusi gintis, dažnas pagalvoja, jog tai, ką jie daro, daro dėl savęs, ne dėl mūsų. O tie ekrane šmėžuojantys vaizdai sukelia tiek emocijų, kiek ir vaizdai apie karinį konfliktą Artimuosiuose Rytuose. Žmonės jau nebetiki, jog tai, kas jiems rodoma, yra ne įvaizdžio kūrimas, ne valdžios galių stiprinimas.

Būtent pastaruoju metu atskirtis tarp valdžios ir žmonių mūsų šalyje tik dar labiau išryškėjo. Tai, kad žmonės jau nebegeba reaguoti į esamas grėsmes kaip politinė Tauta, – akivaizdus faktas. Jei pokario metų partizanai valstybę suvokė labai konkrečiai: šeima, namai, žemė, dabartinės Lietuvos žmogus valstybę sutapatina tik su valdžia – jis nesieja su valstybe nei šeimos, nei namų, nei žemės.

Ir čia kyla esminis klausimas: kodėl kai iš tikrųjų iškilo viena didžiausių grėsmių mūsų valstybei per šį nepriklausomybės laikotarpį, mes jaučiamės atskirti nuo savo valstybės? Tad apie kokią pasipriešinimo dvasią galima kalbėti?

Lygiai prieš 70 metų pokario Lietuvoje prasidėjo ginkluotas pasipriešinimas, per dešimt metų pareikalavęs 20 tūkstančių miško brolių gyvybių. 186 tūkstančiai Lietuvos žmonių buvo ištremti ir įkalinti, iš jų dauguma buvo pasmerkti vergiškam darbui sovietiniuose gulaguose.

Paradoksas yra tas, kad tais pokario metais, kai Tauta kilo į žūtbūtinę kovą, ji jau kurį laiką gyveno be savo išrinktos valdžios. Lietuvių Tauta, be jokio valdžios nurodymo, pati organizavosi ir priėmė sprendimą atkurti savo valstybę, pasipriešinti okupantui ginklu.

Tokiame kontekste darosi aišku, ir kodėl ginkluoto pasipriešinimo pradžios septyniasdešimtmetis neminimas valstybiniu lygiu – vyksta tik spontaniški paminėjimai, nors, atrodytų, dabar pats tinkamiausias metas priminti pokario ginkluotą kovą, kaip pilietinio pasipriešinimo pavyzdį.

Gal Prezidentei ir partiniam elitui jau pats laikas susimąstyti, ar nevertėtų Konstituciniam Teismui pavesti „teisingai“ išaiškinti 3-iąjį Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnį: „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“? Nes, neduok Dieve, atsiras patriotų-idiotų, kurie supras šį Konstitucijos straipsnį tiesiogiai.

Verčiau visiems choru iškilmingai paskelbti Lietuvos Metų žmogumi NATO kareivį – amerikietį seržantą ir vienas kitam palinkėti ramybės.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
21 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Tai

kodėl seime balsuojama taip keistai ar visai nebalsuojama jei suprantama?Žodžiai yra vanduo,tuo labiau kai galimybės suteiktos juos paversti kūnu?

reforma
rūpūs miltai!

nesuprantu, ko Urbšys verkšlena ir ko agituoja kilt prieš valdžią?

argi jis pats ne valdžioj? argi ne 2012—2016 m. kadencijos Seimo narys?
argi jo kabinetas ne : I-120
Argi darbo telefonas ne: (8 5) 2396621
Argi ameninis elektroninis paštas ne: Povilas.Urbsys@lrs.lt

aaa aha, viskas aiškėja. tereikia pažiūrėt ant kokių projektų savo parašus uždėjo.
ogi ant Uspaskio pasiūlyto KONSTITUCIJOS STRAIPSNIŲ 47, 147 KEITIMO!
O jie tai tikrai panakintų… pirma Konstituciją, o po to ir valdžią.. Lietuvos, neapsirikit, be valdžios neliksit.

wert

kai televizijos ekrane pamatau valstybes vadovus bekalbancius is kart perjungiu kanala..Gerai ,kad toks daiktas ,kaip pultelis yra.

hmm..

Pamaniau, kad žmogus bent kartą bus parašęs kažką rimto… pvz., apie internetinę kontrolę, naująjį intr. sugumo įstatymą… juk dirbo pats kažkada VSD. Turėtų bent kažką žinoti..

nepasitikiu

Jo jo …nepasitikiu tuo zmogumi…po to ,kai jis prabalsavo ,kad N.Venckienei butu atimta teisine nelieciamybe.

ruta

Labai teisingas ir aktualus straipsnis , aciu .

Trupmenas

Klakerių brigada išėjo į pamainą. Žiūrėsim, laip laikosi darbo kodekso, ar nedirba viršvalandžių.
Aš anksčiau nebuvau labai akylas. Sakykit, gal kas nuo seniau stebėjot komentarų lauką? Ar man tik taip atrodo (gal klystu, pataisykit), kad kontora priėmė naują kadrą su nauja „klička” – „rūpūs miltai!”. Dar nematytas, nuožmus, pilnas entuziazmo ir komjaunuoliško „zadoro”.

Taigi

Jeigu kitas okupantas elgsis gražiai, kaip elgiasi ES, duoda pinigų ar kitų gėrybių, tai nebus jokio pasipriešinimo. Po karo priešinosi, nes Stalino, kaip ir Hitlerio, režimas buvo žiaurus, naikinantis žmones ir ūkį. Dėl valstybės nepriklausomybės kažin ar būtų priešinęsi. Apie praeitį sprendžiu pagal dabartį. Šiandien visiems absoliučiai vienodai, dėl nepriklausomybės sunaikinimo niekas nesuka galvos ir nesuks, kol eurai iš ES plauks.

nuomonė

Aš matau tik mūsų prezidentės, kitų šalia jos esančiųjų pozą ir jais visiškai netikiu. Tai vaidyba. O kai pradeda gąsdinti būsimu karu, tai pagalvoju – mirti vistiek vieną kartą reikės, o dabartinėje Lietuvoje gyvenimas yra labai šlykštus ir neaišku kiek jis dar šlykštės. Plaukiu pasroviui be jokios ateities

To rūpūs miltai!

Ot rūpūs miltai pasakyk kodėl tyliai ramiai buvo pakeistas LR Konstitucijos 47 str. 2003 m. sausio 23 d. Nr. IX-1305 kai nebeliko pagrindinio sakinio : Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Nors Lietuvos Konstitucija, priimta Lietuvos piliečių 1992-10-25 referendume – nustatė pagrindines Lietuvos piliečių teises ir laisves. Konstitucijos 47 straipsnis nustatė: Lietuvos Konstitucija, priimta Lietuvos piliečių 1992-10-25 referendume – nustatė pagrindines Lietuvos piliečių teises ir laisves. Konstitucijos 47 straipsnis nustatė: Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei – jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso:… Skaityti daugiau »

komunistėliai...

apsivogę komunistėliai ir jų šuniukai teisėjai, prokurorčikai ir komisarčikai – visko bijo.
iš Bernardo Brazdžionio BAIMĖS KULTAS:

Jie bijo balto, jie bijo juodo,
Jie bijo gaidžio raudono kuodo.
Jie bijo geltono-žalio-raudono.
Jie bijo negyvo Lenino lavono.
Jie bijo radijo BI-BI-SI,
Jie bijo lietaus nelietaus debesy.
Jie bijo Romos, New Yorko, Paryžiaus,
Jie bijo bažnyčios, kaip velnias kryžiaus.
Jie bijo. Jie bijo. Jie bijo.

Dzeržinskls bijo Menžinskio, Jagoda bijo Ježovo,
O visi kartu sudėjus — bijo žmonių, išsigandę lenda po lova.

Jie — nenugalimos armijos maršalai, generolai,
politrukai, revoliucijos pirmūnai,
apdovanoti už drąsą, kaip kiškis kopūsto lapo

Bijo Lietuvos Nežinomo Kareivio kapo.
Jie bijo! Jie bijo! Jie bijo!

Taigi

Įdomu, kodėl Urbšio neiškėlė kandidatu į prezidentus. Tai, atrodo, doras, sąžiningas žmogus, ir mąstymą turi, ne visai konservinį, kaip Puteikis. Kodėl kelia tik tokiu nevykėlius, populistus puteikius, kurie išskyrus savęs viešinimo daugiau niekam netinka, ar kad Graybauskaitei konkurencijos nebūtų ir vėl būtų išrinkta.

Juozapas

Atskirkim, kaip sakė vienas caras -fiureris: musės atskirai, kotletai atskirai. Na tos musės gal ir nelabai malonios, p. Urbšio kai kurie balsavimai švelniai sakant atrodo keisti. Nežinau kokia intencija. p. Urbšys parašė šį straipsnį, bet FAKTAS – straipsnis tiesiog puikus. Nebenorėčiau daugiau diskutuoti dėl straipsnio autoriaus personalijos ir jo vektorių vingių. Šiuo atveju tas visiškai nesvarbu. Ką visgi nervina -tiesiog skaitykite straipsnį ir negalvokite KAS šį straipsnį parašė. Skaitykite KAS PARAŠYTA. O parašyta tai pasiutusiai gerai! ……. Trupmenui > Kol kas negalėčiau tiksliai atsakyti, KAS raito barankas iš „rupių miltų”. Kol kas esu daugiau linkęs manyti, kad portalo komentaruose tūnojęs samdinys „taigizas” sulaukė pastiprinimo. Kadangi bent vienu klausimu sutinku su Ponia, jog vyksta info karas, tai kare kaip kare -kuo… Skaityti daugiau »

Ale

„Susidaro įspūdis, kad valdžia apskritai bijo savarankiškos žmogaus minties. Ji bijo žmogaus, kuris pats, be jos nurodymų, iš patriotinių paskatų apsispręstų ginti valstybę“. TIKIU, kad ginsime savo gimtąjį lopinėlį.

Juozapui

gali daugiau nekalbėt, nes savo diktatorišką nuomonę dėl cenzūros įvedimo šiam portalui jau pareiškiai. Tad savo demagogijas sau ir pasilaikyk infokariauninke. Nes dėl tokių cenzorių ir prarandam laisvę žodžiui ir nuomonei.

Juozapui

jau cenzūra pradėjo veikti tamstos pageidavimu. Script.

taip

jie ne tik bijo, bet ir daro viską, kad įbaugintų kitaminčius

būtų gerai

jei P. Urbšio darbai neprieštarautų jo žodžiams – gruodžio 18 dieną Seime jis pritarė visiems valdžios projektams:
Žiūrėkite seimo tinklalapyje ir skaitykite to, kam jis drauge su Puteikiu ir net Gailiumi pritarė: ekspertai eu/hibridinis-valdzios-karas-pries-tauta/

to būtų gerai
ekspertai. eu

CITATA:

Visi ženklai rodo, kad artėja Trečiasis pasaulinis karas. Ji provokuoja JAV, o jai aktyviai padeda ES. Šių milžiniškų jėgų veikla pirmiausia nukreipta prieš Rusiją ir kol kas netiesiogiai – prieš Kiniją. Pretekstas – karas Ukrainoje.

IŠVADA: Kas už Putiną tas už taiką.
Visų šalių ekspertai vienykimės!

21
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top