Prancūzijos valstybės skola, palyginti su BVP, tebėra gerokai didesnė nei jos konkurentų Europoje, o vyriausybės bandymai spręsti šią problemą susilaukė masinių demonstracijų ir riaušių.
Antradienį Nacionalinio statistikos ir ekonominių tyrimų instituto (INSEE) paskelbtais duomenimis, Prancūzijos valstybės skola tebėra nemaloniai didelė ir siekia beveik 3 trln. eurų.
Praėjusių metų pabaigoje vyriausybės skola siekė 2,95 trilijono eurų, ir nors šalies skolos ir BVP santykis pernai, palyginti su 2021 m., šiek tiek sumažėjo, jis tebėra istoriškai aukštas – 111,6 proc. Reikia turėti mintyje, kad valstybės skola, išreikšta šalies bendrojo vidaus produkto procentine dalimi, eilę metų prieš Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) prezidentavimą buvo gerokai mažesnė nei 100 proc.
Tačiau praėjusiais metais šiek tiek sumažėjus valstybės išlaidoms ir padidėjus pajamoms iš mokesčių, skola atitiko Prancūzijos vyriausybės ilgalaikius deficito mažinimo tikslus.
Vyriausybės biudžeto deficitas pernai sumažėjo 4,7 proc. BVP, palyginti su 6,5 proc. 2021 m., t. y. dabar nesiekia vyriausybės nustatyto 5 proc. tikslo, o viešosios išlaidos sumažėjo nuo 59,1 proc. 2021 m. iki 58,1 proc. praėjusiais metais.
Pajamos padidėjo nuo 52,6 proc. 2021 m. iki pernykščių 53,4 proc., o mokesčiai taip pat padidėjo nuo 44,3 proc. iki 45,3 proc.
„INSEE 2022 m. duomenys patvirtina, kad Prancūzijos ekonomikos augimo, kaip ir mūsų mokestinių pajamų, ypač pelno mokesčio, rezultatai yra geri”, – antradienį sakė Prancūzijos ekonomikos ministras Briuno Le Meras (Bruno Le Maire). „Mūsų strategija išlieka ta pati: gerinti Prancūzijos vystymąsi, kad sumažintume skolą ir kontroliuotume išlaidas,” – pridūrė jis.
Nors didžiulės valstybės išlaidos buvo laikomos būtinybe Kovid-19 pandemijos metu, Prancūzijos valstybės skola gerokai viršija jos konkurenčių Europoje lygmenį, o šalis ir toliau yra viena didžiausių skolininkių išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Jungtinės Karalystės valstybės skolos ir BVP santykis, priešingai, 2023 m. vasario pabaigoje sudarė 99,2 %, o Vokietijos valstybės skola sudarė 66,4 % šalies BVP (paskutinė informacija pateikta 2022 m. rugsėjo mėn.).
Viena pagrindinių problemų, laukianti Prancūzijos vyriausybės, bandant sumažinti skolą, yra ta, kad Prancūzijos visuomenei tai nerūpi. „Mūsų 2022 m. lapkričio mėn. barometro duomenimis, valstybės skolos mažinimas atsidūrė apklaustųjų prioritetų sąrašo gale, nusileisdamas tik kovai su Covid-19 ir Europos Sąjunga,” – laikraščiui Le Monde atskleidė apklausų instituto IFOP generalinis direktorius Frederikas Dabi (Frédéric Dabi).
Prancūzijos gyventojai mano, kad šalis gali „gyventi su skola”, ir, kaip matyti iš visuomenės reakcijos į prieštaringai vertinamą Makrono pensijų reformą, atrodo, garsiai prieštaraus bet kokioms didelėms vyriausybės iniciatyvoms, kuriomis siekiama sumažinti šalies skolos naštą.
„Šį kartą makroekonominis argumentas nepadėjo pateisinti pensijų reformos, nors 2010 m., kai pensinis amžius buvo padidintas iki 62 metų, jis buvo labai svarbus”, – pridūrė Dabi.
Nors vyriausybės populiarumas smarkiai krenta, ji ir toliau tai ignoruodama mėgina prastumti vyriausybės politiką, kad vėl suvaldytų šalies finansus.
„Dar kartą patvirtiname savo tikslus, t.y., kad 2027 m. deficitas būtų 3 proc., o valstybės skola nuolat mažėtų”, – antradienį Tviteryje rašė Le Meras.
„2024 m. finansų įstatymo projekte turėtų būti pažymėti mūsų užmojai šioje srityje,” – pridūrė jis, leisdamas suprasti, kad šį mėnesį kilęs maištas dėl šalies pensijų reformos gali būti tik pradžia.
Šaltinis: Remix News