Vakar įvykę Lietuvos Prezidento rinkimai buvo istoriniai – pirmąsyk per atkurtos nepriklausomybės metus valstybės vadovo rinkimuose dalyvavo toks mažas rinkėjų skaičius. 2014-ųjų gegužės 25-ąją Prezidentą rinko tik 47,31 nuošimčio visų rinkimų teisę turinčių piliečių, iš viso – 1 210 741 lietuvis. Palyginkime: pirmuosiuose Prezidento rinkimuose 1993 metais dalyvavo 2 012 420 piliečių, ir tai sudarė 78,6 nuošimčio visų rinkimų teisę turinčiųjų.
Taigi prezidentė Dalia Grybauskaitė tapo išrinkta Lietuvos prezidente, už ją balsavus 27,38 nuošimčio visų piliečių. 72,62 nuošimčiai į rinkimus neatėjo, balsavo už D. Grybauskaitės oponentą Zigmantą Balčyti arba sugadino rinkimų biuletenius. Iš 2 559 330 rinkimų teisę turinčių piliečių už D. Grybauskaitę balsavo 700 647.
Renkančių valstybės vadovą lietuvių pastaraisiais dešimtmečiais nuolat mažėjo. Dar viena Prezidento rinkimų tendencija – vis didėjantis negaliojančių biuletenių skaičius.
1993-ieji
Vasario 14 dieną įvyko pirmieji Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai po nepriklausomybės atgavimo.
Prezidentu pretendavo tapti Algirdas Mykolas Brazauskas ir Stasys Lozoraitis. Rinkimuose dalyvavo 2 012 420 rinkėjų, t. y. 78,6 procento visų balsavimo teisę turinčių piliečių. Aktyviausi 1993 metais buvo Birštono, Neringos, Palangos miestai ir Kupiškio, Rokiškio bei Šakių rajonai – juose balsavo daugiau nei 85 procentai piliečių.
Aktyviai pirmuosiuose Prezidento rinkimuose dalyvavo ir Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienyje: iš visų balsavimo teisę turinčių savo nuomonę pareiškė 87,3 procento. Aktyviausi buvo Kolumbijoje, Ukrainoje bei Venesueloje gyvenantys lietuviai. Savo rinkimų teise šiose valstybėse pasinaudojo beveik 100 procentų rinkėjų. Užsienyje gyvenantys lietuviai Prezidentu labiau norėjo matyti Stasį Lozoraitį – už jį balsavo 83,1 procento visų dalyvavusių rinkimuose piliečių. Tuo tarpu Algirdui Brazauskui savo balsus skyrė 15,2 procento užsienio rinkėjų.
Lietuvoje Algirdą Mykolą Brazauską labiausiai palaikė Šalčininkų ir Vilniaus rajonai. Juose už būsimąjį Prezidentą balsavo atitinkamai 88,9 ir 83,2 procento visų šių savivaldybių rinkimų teisę turinčių piliečių. Už Stasį Lozoraitį daugiausiai balsų atidavė Kauno miesto (54,7 proc.) ir Kauno rajono (51,5 proc.) rinkėjai.
1997-ieji
Pirmasis ratas.
Rinkimuose dalyvavo 1 875 148 (71,45%).
Negaliojančių biuletenių – 22 680 (1,21%).
Antrasis ratas.
Rinkimuose dalyvavo 1 937 786 (73,66%).
Negaliojančių biuletenių – 15 980 (0,82%).
Antrajame ture varžėsi Valdas Adamkus ir Artūras Paulauskas.
2002-ieji
Pirmasis ratas.
Rinkimuose dalyvavo 1 466 536 (53,92%).
Negaliojančių biuletenių – 19 419 (1,32%).
Antrasis ratas.
Rinkimuose dalyvavo 1 436 322 (52,65%).
Negaliojančių biuletenių – 14 683 (1,0%).
Antrajame ture varžėsi Rolandas Paksas ir Valdas Adamkus.
2004-ieji
Pirmasis neeilinių rinkimų po Rolando Pakso apkaltos ratas.
Rinkimuose dalyvavo – 1 285 067 (48,4%).
Negaliojančių biuletenių – 39 707 (3,09%).
Antrasis ratas.
Rinkimuose dalyvavo – 1 395 103 (52,46%).
Negaliojančių biuletenių – 20 188 (1,45%).
Antrame rate varžėsi Valdas Adamkus ir Kazimiera Prunskienė.
2009-ieji
Rinkimuose dalyvavo – 1 393 278 (51,8%).
Negaliojančių biuletenių – 17 640 (1,27%).
Pirmajame rate išrinkta Dalia Grybauskaitė.
2014-ieji
Pirmasis ratas.
Rinkimuose dalyvavo – 1 333 666 (52,23%).
Negaliojančių biuletenių – 20 451 (1,53%).
Antrasis ratas.
Rinkimuose dalyvavo – 1 210 741 (47,31%).
Negaliojančių biuletenių – 24 126 (1,99%).
Antrajame rate varžėsi Dalia Grybauskaitė ir Zigmantas Balčytis.
Mažėjantį piliečių aktyvumą turbūt galėtume aiškinti augančiu visuomenės politiniu susvetimėjimu, menka žmonių pilietine galia. Kaip rodo Pilietinės visuomenės instituto atliekamų ilgalaikių pilietinės galios tyrimai, daugumai gyventojų būdinga pasyvi politinė kultūra. Net ir būdami nepatenkinti valdžios vykdoma politika, jie mano, jog negalės ką nors iš esmės pakeisti, todėl neįsitraukia į aktyvią visuomeninę ar politinę veiklą. Piliečiai pernelyg nepasitiki valstybinėmis institucijomis, o valstybės valdymas nesiremia piliečių bendradarbiavimu ir valdžios dialogu su visuomene. Tyrimų duomenimis, lietuvių pilietiškumą gerokai slopina baimė nukentėti nuo galimos pilietinės veiklos.
Šaltinis: vrk.lt