Antradienį, kovo 14 d., Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetų nariais, aptarė svarbiausius Europos Sąjungos ir NATO klausimus, geopolitinę padėtį, grėsmes regiono saugumui, rašoma prezidentės spaudos tarnyba išplatintame, deja, labai jau neinformatyviame pranešime.
Pasak pranešimo autorių, šalies vadovė teigė, kad „šiandien Europai patiriant eilę iššūkių ir keičiantis nusistovėjusiai geopolitinei tvarkai, esminis Lietuvos uždavinys – tinkamai pasinaudoti nauja dinamika savo valstybės ir jos žmonių interesų gynimui“. Tačiau kas turima omeny, kai sakoma „nauja dinamika“, lieka neaišku. Kaip lieka neaišku ir svarbiausias dalykas: o kokie yra Lietuvos valstybės ir jos žmonių interesai, šalies vadovės teigimu?
Lieka neaišku, ir tai, kokius pokyčius prezidentė turėjo omeny, nes pranešime sakoma tik tiek, jog svarstydama ES ateities klausimus prezidentės teigė, jog „Romoje kovo pabaigoje 60-metį minėsiančiai Bendrijai pokyčiai šiandien yra būtini“. Nuo to, kad pranešime išvardijama, su kokiomis problemomis susiduria ES („Europos Sąjunga susiduria su migracijos krize, daugelyje valstybių prieš rinkimus jaučiamas populistinių jėgų stiprėjimas, vyksta pasirengimas „Brexit“ deryboms“), aiškumo daugiau neatsiranda.
Perskaičius tokį prezidentės pozicijos atpasakojimą („Pasak šalies vadovės, būtina kuo greičiau sutarti dėl Bendrijos modelio, kuris užtikrintų efektyvų jos funkcionavimą ir padėtų atkurti žmonių pasitikėjimą Europa“), klausimų kyla dar daugiau, pavyzdžiui, jei per 60 metų nesugebėta rasti modelio, kuris užtikrintų efektyvų jos funkcionavimą, ar yra įmanoma tokį dalyką rasti „kuo greičiau“? Jau nekalbant apie tai, ar modelio efektyvumas išvis pajėgus „atkurti žmonių pasitikėjimą“ visa Europa?
Perskaičius tokią pastraipą: „Tačiau, Prezidentės teigimu, Lietuva pasisako prieš bet kokį ES sutarčių keitimą. Lisabonos sutartis numato daug instrumentų, kaip stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. Todėl būtina juos tinkamai išnaudoti.“ norėtųsi
Aptariant pasirengimą artėjančioms „Brexit“ deryboms, šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuva visomis išgalėmis sieks apsaugoti Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių interesus.
Susitikime taip pat kalbėta apie Rusijos keliamą grėsmę regiono ir visos Europos saugumui – Kaliningrado militarizaciją, „Iskander“ raketų perdislokavimą, puolamojo pobūdžio pratybas „Zapad 2017“, kibernetines atakas, bandymus daryti įtaką demokratiniams Vakarų valstybių rinkimams, skleidžiamą melą ir dezinformaciją.
Prezidentės teigimu, tolesnis NATO gynybos stiprinimas – šiuo metu vienas svarbiausių prioritetų. Lietuvos interesas spartinti Aljanso sprendimų priėmimo procesą. Parengti priemonių planą, kuris padėtų užkirsti kelią karinei regiono izoliacijai ir užtikrintų savalaikį pastiprinimo atvykimą. Pagal realias grėsmes nuolatos atnaujinti gynybos planus ir jų scenarijus išbandyti karinėse pratybose.
Pasak šalies vadovės, geopolitinei įtampai neslopstant, akivaizdu, jog ir pati Europa privalo stiprinti savo gynybą. Tačiau tai turi būti daroma ne dubliuojant, o papildant NATO, ypač kovos su nekonvencinio karo grėsmėmis srityje.
Prezidentė taip pat pakartojo, kad Lietuva tvirtai remia Ukrainos ir Gruzijos europinės integracijos siekį. Pasak Prezidentės, būtina spartinti ES ir Ukrainos laisvosios sutarties ratifikavimo procesą. Valstybės vadovės teigimu, balandį įsigaliosiantis bevizis režimas su Gruzija prisidės skatinant artimesnius šios valstybės ryšius su Europos Sąjunga.
Šaltinis: Prezidentės spaudos tarnyba