Tomas Bašarovas | „Lietuvos žinios“
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (VVTAĮT) paliko jos ilgametė vadovė Odeta Tarvydienė. Žinia apie netikėtą senbuvės pasitraukimą itin nustebino politikus.
Tai, kad jau visą mėnesį O. Tarvydienė nebevadovauja VVTAĮT, daugeliui Seimo narių – naujiena. Šiuo metu tarnybos direktorės pareigas einanti Planavimo ir veiklos stebėsenos skyriaus vedėja Vita Šulskytė LŽ patvirtino, kad O. Tarvydienė nebedirba nuo kovo 13-osios. Priežasčių, kodėl ilgametė VVTAĮT vadovė O. Tarvydienė pasitraukė iš pareigų, ji nekomentavo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), kuriai VVTAĮT yra pavaldi, atstovai nebuvo linkę šiuo klausimu daug kalbėti. Iš esmės apsiribota paaiškinimu, kad O. Tarvydienė postą paliko abipusiu susitarimu.
Susisiekti su buvusia VVTAĮT direktore LŽ vakar nepavyko.
Ministrė nekomentuoja
Apie tylų O. Tarvydienės pasitraukimą viešai nepranešta. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė kalbėtis apie tai su LŽ vakar nepanoro. Teirautis dominančios informacijos ji nukreipė pas savo patarėją ryšiams su visuomene Arūną Malinovskį. Jo atsiųstame SADM Personalo skyriaus specialistų parengtame atsakyme lakoniškai pažymima, kad O. Tarvydienė „išėjo iš darbo šalių susitarimu“.
Akivaizdu, kad SADM vadovė nebuvo iki galo patenkinta VVTAĮT direktorės darbu. LŽ pateiktame atsakyme rašoma, kad per metinį valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos 2014-aisiais vertinimą O. Tarvydienė įvertinta ne aukščiausiu balu, o tik „gerai“.
Ieškoti naujo vadovo į atsilaisvinusią tarnybos direktoriaus kėdę kol kas nepradėta. „Konkursas bus skelbiamas artimiausiu metu įstatymų numatytais terminais“, – informavo ministerijos atstovai.
O. Tarvydienė VVTAĮT vadovavo nuo 2003 metų spalio. SADM duomenimis, O. Tarvydienės kadencija turėjo baigtis 2018-aisiais.
Nieko nežinojo
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkė socialdemokratė Kristina Miškinienė pripažino, kad O. Tarvydienės pasitraukimas iš VVTAĮT jai buvo netikėta naujiena. Parlamentarė tikino nežinanti priežasčių, kodėl O. Tarvydienė paliko aukštas pareigas. „Tokių veiksmų SADM su mumis nederina“, – LŽ teigė komiteto vadovė.
Anot K. Miškinienės, pastaruoju metu vadovų kaita SADM pavaldžiose įstaigose – itin dažna. „Apgailestauju. Kiek teko bendrauti su Odeta, viskas buvo labai dalykiška ir konstruktyvu“, – pažymėjo parlamentarė.
Taip pat ji užsiminė, kad O. Tarvydienės pasitraukimas iš VVTAĮT gali būti siejamas ir su asmeninėmis priežastimis.
Seimo SRDK vicepirmininkas konservatorius Rimantas Jonas Dagys nežinojo, kad O. Tarvydienė nebevadovauja tarnybai. „Tai, kas vyksta šioje ministerijoje, manęs jau nebestebina. Dėl nuolatinės kaitos SADM, mano galva, labai susilpnėjo kadrai“, – teigė jis.
Nors R. J. Dagys pripažino, kad esama nemažai problemų vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo srityje, jis tikino neturėjęs priekaištų O. Tarvydienei ir tam, kaip ji vadovavo tarnybai. „Jeigu ministerijos vadovybė žino, ko siekia, paprastai ir jai pavaldžios tarnybos susitvarko. Bet kai politinė vadovybė nežino, ką nori padaryti, kalti dažniausiai lieka specialistai“, – pridūrė jis.
Vertinama nevienareikšmiškai
Apie netikėtą VVTAĮT vadovės pasitraukimą negirdėjo ir kiti LŽ kalbinti Seimo nariai. Vaiko gerovės parlamentinės grupės vicepirmininkė Rima Baškienė pasakojo, kad su ilgamete tarnybos direktore O. Tarvydiene yra dirbusi nemažai laiko. „Vertinau ją kaip nuoširdžiai dirbančią kolegę, kuri stengėsi ir teikė įvairius pasiūlymus. Žinoma, ta tarnyba turi daug problemų, bet tai nėra sietina su O. Tarvydienės personalija“, – LŽ tikino ji.
Buvęs Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Arminas Lydeka pagyrų O. Tarvydienės darbui neturėjo. „Vaikų klausimais visada atsiranda labai daug problemų, bet nežinia kodėl visi iškart atsisuka į vaiko teisių apsaugos kontrolierių, o VVTAĮT vadovė – nematoma, visada šešėlyje“, – pažymėjo jis.
Anksčiau O. Tarvydienės vadovautai VVTAĮT priekaištauta dėl pernelyg ilgai trunkančių įvaikinimo procedūrų. Visuomenėje piktintasi, kodėl nesipriešinama Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybų veiksmams, kai iš lietuvių šeimų paimami vaikai. Dar 2007-aisiais parlamentarai priekaištavo VVTAĮT vadovei, esą ji nepakankamai gina Lietuvos piliečių interesus. Tąsyk buvo kilęs skandalas, kai klaipėdietė Inga Rinau nesėkmingai kovojo dėl teisės auginti savo ir Vokietijos piliečio dukrą.