Lietuvos žmogaus teisių ir kitos pilietinės organizacijos primygtinai paragino Prezidentą vetuoti įstatymus, šiurkščiai pažeidžiančius piliečių konstitucines teises.
Seimas lapkričio 3 d., neva įgyvendindamas Europos Sąjungos teisės aktus, priėmė trijų įstatymų pataisas, kurios leidžia privačių bankų ir kitų mokėjimo paslaugų ar kredito institucijas aptarnaujančioms įstaigoms rinkti piliečių (klientų) asmens duomenis, atskleidžiančius jų rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, genetinius ir biometrinius duomenis, sveikatos duomenis, duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją (žiūr. nuorodose ).
Tokiu būdu siaura privačių asmenų grupė pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo Seimo sprendimu gali nuo šiol rinkti itin jautrius klientų duomenis apie jų:
• religines/ filosofines pažiūras;
• politines pažiūras;
• etninius ir rasinius duomenis;
• priklausymą partijoms ir profsąjungoms;
• genetinius duomenis;
• biometrinius duomenis;
• sveikatos duomenis;
• duomenis apie lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją ir kt.
Kadangi beveik visi Lietuvos piliečiai yra priversti naudotis privačių bankų bei kitų mokėjimo paslaugų įstaigų paslaugomis, pagal minėtas įstatymų pataisas jie neišvengiamai privalės nurodytus duomenis teikti, o privačios įstaigos įgys teisę minėtus Lietuvos Respublikos piliečių duomenis tvarkyti ir naudoti savo verslo bei ne verslo tikslams.
Žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad šalies Konstitucijos 22 straipsnis nustato, jog „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas“. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“. „Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“.
Nėra ginčo dėl to, kad valstybė nėra pajėgi užtikrinti privačiose įstaigose kaupiamų asmens duomenų apsaugą,- teigiama pareiškime. Tai patvirtina nuolatinės dažnėjančios elektroninių duomenų vagystės bei privataus verslo piktnaudžiavimai asmens duomenimis. Todėl nėra abejonių, kad minėti duomenys bus naudojami tiek rinkodaros, tiek kitiems nekontroliuojamiems tikslams, įskaitant politinius tikslus, identifikuojant asmenis pagal jų lytinę orientaciją, politines pažiūras ir kt. Tai leis suinteresuotiems asmenims disponuojant panašiais duomenimis priimti/nepriimti į darbą, atleisti iš darbo ir kt. žmones pagal jų išankstinius požymius ir duomenis, teikiant pirmenybę vieniams ir diskriminuojant kitus. Dėl to savo esme minėtos pataisos yra antikonstitucinės.
Žmogaus teisių ir kitos pilietinės organizacijos paragino Lietuvos Respublikos Prezidentą vetuoti Mokėjimų įstatymo straipsnių ir priedo, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų bei Mokėjimo įstaigų įstatymų pakeitimo įstatymus.
Raginimą šalies vadovui pasirašė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija (Romualdas Povilaitis)’ Piliečių gynybos paramos fondas (Stasys Kaušinis), Lietuvos žmogaus teisių asociacija (Vytautas Budnikas), Nepartinis demokratinis judėjimas (Krescencijus Stoškus), Lietuvos Helsinkio grupė (Aurelija Kuzmaitė),Lietuvos mokslininkų sąjunga (prof. Dalius Serafinas), „Mokslo Lietuva“ (Jonas Jasaitis),Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (prof. Sigitas Vaitkevičius), Smulkaus ir vidutinio verslo asociacija (Dalia Matukienė).