Kviečiame susipažinti su informacija, kurios išklausęs lrytas.lt propagandistai sugebėjo suprasti tik tiek – „Skalūnų dujų gavyba – mažiau pavojinga aplinkai už automobilius“.
Siūlome įsitikinti patiems, kad viskas yra kur kas sudėtingiau, nei mato propagandistai: iki šiol nėra jokių patikimų skalūnų gavybos pagrįstumo įrodymų.
Prof. dr. Romualdas Šviedrys. Aktuali tema: skalūniniai angliavandeniliai Lietuvoje technologijų istorijos aspektu
„Mokslas ir technika“
Sparčiai besivystančioje 21-ojo amžiaus ekonomikoje šiuolaikinės technologijos atneša sudėtingų ir netikėtų pasekmių. Nustojome būti pasyvūs gamtos stebėtojai, o pastaruoju metu vaidiname vis didesnį gamtos „choreografų“ vaidmenį. Prieš šimtą metų įvyko kvantinė revoliucija fizikoje, o dabar išgyvename revoliucijas kompiuterinių technologijų ir biomolekulinių tyrimų srityse. Šių trijų revoliucijų sinergiškas poveikis teikia žmonijai neįtikėtiną naują patirtį. Revoliucija žemės ūkyje taip pat atnešė netikėtų pasekmių. Dauguma gyventojų ėmė gyventi miestuose, susikūrė šiuolaikinis mokslas, o industrinės visuomenės įgijo galimybę eksploatuoti naujus energijos šaltinius, t. y. atsirado priklausomybė nuo iškastinio kuro. Trijų minėtų revoliucijų bendras poveikis dar labiau pakeis mūsų artimiausią ateitį. Vienas iš poveikių – atsisakymas iškastinio kuro dėl jo ilgalaikių pasekmių Žemės klimatui.
Naujas energijos šaltinis – gamtinės dujos – yra daug švaresnės negu nafta ar anglis. Panašu, kad jų ištekliai gausūs daugelyje pasaulio regionų. Jų įsisavinimas pratęstų iškastinio kuro erą. Jungtinėse Valstijose sukurta hidraulinio uolienų ardymo technologija iš esmės pakeitė tradicinę naftos ir gamtinių dujų gavybą. Šiuo metu JAV yra vienintelė šalis, stipriai pažengusi išnaudodama turtingą skalūninių uolienų dujų potencialą. Metodiką sukūrė Georgas Mitchellas, kuris padėjo pagrindus naujam 21-ojo amžiaus požiūriui į pasaulio energijos šaltinius. Dar daugiau, jo metodas buvo lengvai pritaikytas naftingiems skalūnams. Jungtinės Valstijos yra pakeliui į tam tikrą energetinę nepriklausomybę.
1 pav. Angliavandenilių išteklių principinės klasifikacijos trikampis (ne mastelyje ir be dimensijų). Šaltinis: Canadian Society for Unconventional Gas, September 2003
Istorinis energijos gavybos aspektas
Pagrindinis tarpdisciplinės grupės mokslininkų tikslas – suprantamai pateikti naują techninę temą plačiajai visuomenei – turi būti pirmiausia vertinamas technologijų istorijos aspektu. Kalbant apie naujas technologijas arba gamybos procesus, pravartu apžvelgti energijos gavybos istoriją. Prireikė beveik šimtmečio, kol industrinėse valstybėse anglis tapo pagrindiniu energijos šaltiniu. Pradėjus eksploatuoti naftą, prireikė beveik tiek pat laiko, kol ji pakeitė anglį kaip pranašesnis energijos šaltinis. Galbūt prireiks tiek pat laiko, kol skalūninės dujos taps pagrindiniu energijos šaltiniu tuose regionuose, kur jų ištekliai yra dideli. Perėjimas prie švarių atsinaujinančių energijos šaltinių taip pat gali pareikalauti nemažai laiko.
Vertinant bet kokią naują technologiją, pravartu jos vystymąsi traktuoti kaip trijų pakopų procesą, kuris galėtų būti formuluojamas taip:
► siekimas išsiaiškinti, ar technologija yra įgyvendinama: ar ji veiks?
► siekimas išsiaiškinti, ar technologija ekonomiškai įgyvendinama: jeigu veiks, ar bus finansiškai naudinga?
► siekimas plačiosios visuomenės pritarimo: ar norima ją turėti ir panaudoti?
Tos trys pakopos – tai kliūtys, kurias tenka peržengti. Jos dažnai tarpusavyje susipina, tačiau dažniausiai išsidėsto prieš tai nurodyta tvarka. Pasitaiko, kad paskutiniąją kliūtį – visuomenės nepritarimą – tenka įveikti pirmiausia. Visuomenės požiūris yra kultūriškai determinuotas ir veikia kaip galinga stabdanti jėga. Taip yra dėl to, kad technologija – tai atsakas į mūsų norus. Kartais ji yra atsakas į mūsų poreikius. Tačiau mūsų norai tampa mūsų poreikiais tada, kai technologija tampa pripažinta.
Konkrečiu pavyzdžiu parodysime, kokias kliūtis tenka įveikti. Pirmajam žmogaus genomo sekos nustatymui prireikė trijų milijardų dolerių ir maždaug dešimtmečio. Ši technologija išlaikė pagrįstumo testą, tačiau akivaizdžiai buvo per brangi plačiai pritaikyti. Šiandien dėl kompiuterinės revoliucijos kaina nukrito maždaug iki dešimties tūkstančių dolerių, o rezultatas gaunamas per kelias dienas. Jeigu ši tendencija tęsis, artimiausioje ateityje genomo sekos nustatymas kainuos kelis šimtus dolerių ir truks tik kelias valandas. Tačiau prireikė daug pastangų ir rimtų diskusijų, kol buvo apsispręsta, jog šito norime.
Toks pat svarbus ar dar svarbesnis veiksnys buvo naujų technologijų sukūrimas: DNR sekvencerio ir DNR stiprintuvo, be kurių žmogaus genomo projektas būtų neįmanomas. Taip grįžtame prie technologijos pagrįstumo klausimo. Šiandien šioje srityje vis dar vyksta karštos diskusijos apie tai, ar galima modifikuoti žmogaus genomą, ar galima pakeisti defektyvius genus asmenims, sergantiems genetinėmis ligomis?
2 pav. Uolienų hidraulinio ardymo Marcellus skalūninų dujų telkinyje procesas: II etapas – uolienos ardymas; kairėje – horizontalaus gręžinio vamzdžio perforavimas, dešinėje – uolienos plyšių užpildymas fluidais. Produktyvaus sluoksnio gylis siekia 9 000 pėdų (2970 m). Šaltinis: Penn State Public Broadcasting
Skalūninių dujų išgavimo technologinis pagrįstumas
Jungtinių Valstijų patirtis įrodė skalūninių dujų ir naftos gavybos technologijos įgyvendinamumą. Vertikalus ir horizontalus gręžimas nesukėlė nepriimtinų rizikos veiksnių, ekologinių katastrofų (tokių kaip geriamo vandens užteršimas) ar dar kokių neigiamų pasekmių, susijusių su gręžimu ir eksploatacija. To buvo pasiekta griežtai reguliuojant šios technologijos panaudojimą ir galima tikėtis, kad į skalūninių dujų pramonę įsilies daug naujų energetikos bendrovių, kurios laikysis tokių pat griežtų standartų tiek Jungtinėse Valstijose, tiek ir bet kur kitur. Greitai plėtojantis tam tikroms pramonės šakoms kyla pavojus, kad jų „pinigų skrynelė“ bus išsemta ir kad naujiems ištekliams gauti ir paskirstyti bus įdarbinami mažiau įgudę asmenys. Todėl kiekviename sudėtingame ir potencialiai pavojingame versle turi būti griežtai laikomasi saugumo reikalavimų.
Taip pat tai reiškia, jog kai kurioms uolienoms ardyti naudojamų cheminių medžiagų potenciali tarša ir toksiškumas turi būti aptariami įvairiais aspektais. Yra įvairūs taršos ir toksiškumo mastai. Reikia labai aiškiai parodyti, kad kokia bebūtų tarša gavybos procese, ji bus menkesnė nei tarša, sukeliama deginant (naudojant) išgautą energijos žaliavą. Verta šį faktą pademonstruoti lyginamuoju būdu, t. y. parodant bendrą energijos išeikvojimą gavybos gręžinyje, perdirbimo ir galutinio vartojimo metu. Tai padėtų plačiajai visuomenei geriau suvokti realią taršos problemą. Verta dar kartą pakartoti: taršą sukelia išgautos energinės žaliavos naudojimas, o ne jos gavyba. Jeigu žmonės taip susirūpinę tarša, jiems nereikėtų važinėti automobiliais, šildyti savo namų ar virti valgį naudojant gamtines dujas. Vietoj to, jiems geriau vertėtų susirūpinti energijos taupymu apskritai, sumažinti anglies dvideginio išmetalus, apriboti energijos vienam gyventojui sunaudojimą ir sumažinti iškastinio kuro poreikį.
Lietuvos atveju nurodoma, jog tiksliai nežinomi Vakarų Lietuvos skalūninių dujų ištekliai. Norint parodyti technologinį pagrįstumą, būtina sumažinti netikrumo lygį (dėl išteklių kiekio, dėl potencialiai išgaunamo kiekio naudojant esamas technologijas, dėl gavybos kainų ir pan.). Tai galima padaryti tik padedant žvalgomiesiems gręžiniams.
Faktas, jog išgaunant skalūnines dujas reikia daug vandens ir tam tikrų cheminių medžiagų, negali būti argumentas nenaudoti šios technologijos tose vietovėse, kur vandens ištekliai maži arba kur žmonės bijo galimos taršos. Tikrai, naudojant dabartinę technologiją reikalingas vanduo. Bet artimiausioje ateityje tai gali keistis. Dabar išbandoma metodika, kurią taikant nereikia vandens. Tačiau kūrėjai jos kol kas neužpatentavo. Taigi būtina minėti technologines prognozes, nes horizonte jau gali būti matomos „žaidimo“ taisykles pakeisiančios inovacijos. Greičiausiai išmintinga šiek tiek palaukti ir neskubėti pradėti gavybos, kol neatliktas išsamus vertinimas.
Kalbant apie kitų šalių požiūrį į skalūnines dujas, reikia išsiaiškinti skalūninių technologijų moratoriumų ar visiško uždraudimo priežastis. Pavyzdžiui, Kanados Kvebeko provincijos premjeras neseniai paskelbė penkerių metų moratoriumą su skalūnais susijusioms operacijoms. Tačiau tai nereiškia pasipriešinimo skalūninėms technologijoms. Tiesiog Kvebekui pasisekė, kad turi milžiniškus hidrologinius energijos išteklius, o moratoriumo paskelbimas šiame kontekste yra visai racionalus sprendimas. Kam gi eikvoti iškastinio kuro išteklius, jei pakanka atsinaujinančios hidroenergijos? Moratoriumas naujosioms technologijoms nebūtinai yra amžinas, nes sąlygos, susijusios su vienu ar keliais parametrais, gali netikėtai pasikeisti ir moratoriumas ar draudimas bus nutrauktas.
Deja, šiandien trūksta žinių apie skalūninių dujų gavybos išlaidas. Net Jungtinėse Valstijose tos išlaidos dažnai nežinomos. Tačiau Jungtinės Valstijos jau turi naudos iš vadinamosios žinių/patirties kreivės. Tai matematinė lygtis, kurioje produkto vieneto kaina yra augančios produkto gamybos funkcija, t. y. vieneto kaina tam tikru dydžiu sumažėja padvigubinus gamybą. Dėl nedidelės rinkos, net jei Lietuva išgautų visą jai reikalingą gamtinių dujų kiekį, žinių/patirties kreivė būtų žema, o gamybos dvigubinimui reikėtų nemažai laiko. Tai nelabai sumažintų gamtinių dujų kainą. Tačiau gamybos išlaidos akivaizdžiai mažėtų atsiradus naujoms technologijoms, o tai apsunkina būsimos savikainos skaičiavimus.
Aptariamos gamybos išlaidų kainos aiškiai rodo, jog tenka pereiti prie kito etapo, su kuriuo susiduria bet kuri technologija, t. y. prie ekonominio pagrįstumo. Apibendrinant galime pasakyti, jog technologinis pagrįstumas buvo aiškiai pademonstruotas Jungtinėse Valstijose, tačiau Lietuvoje dėl to dar daug netikrumo. Galima tik pakartoti, kad tą netikrumą sumažintų tolesni žvalgymo darbai.
Ekonominis skalūninių dujų gavybos pagrįstumas
JAV ekonominis pagrįstumas sparčiai žengia į priekį. Jį iš dalies lemia žemesnės gavybos kainos retai apgyvendintose teritorijose, ypač kai kuriose Vakarų valstijose, tokiose kaip Šiaurės Dakota, kur 183 112 kvadratinių kilometrų teritorijoje su 700 000 gyventojų skalūninių dujų gavyba padidino pelnus ir sumažino bedarbystę iki žemiausios ribos visoje šalyje – 3,2 %. Šiaurės Dakotoje uolienų ardymo technologija įveikė ekonominio pagrįstumo barjerą.
Daugelis rytinių valstijų, išsidėsčiusių ant Marcellus skalūnų formacijos telkinio, kol kas neskuba pradėti gavybos. Niujorko gubernatorius paskelbė moratoriumą, tačiau Pensilvanija gavybą pradėjo. Kad nebūtų pažeista gamta, šios valstijos įstatymų leidėjas yra priėmęs reikalingus teisės aktus. Gavybos kompanijos privalo tiksliai vykdyti gamtosaugos reikalavimus. Kad sumažėtų pažeidimų, buvo įkurta valstijos inspektorių institucija. 2012 m. pažeidimų buvo iki 1,6 %. Vanduo pastaraisiais metais nebuvo užterštas. Marcellus telkinio įsisavinimas leido sukurti 100 000 darbo vietų Pensilvanijos valstijoje. Iki 70 % darbuotojų yra vietos gyventojai, parengti tam darbui įvairiuose kursuose. Iki 30 % yra gavybos kompanijų specialistai (logistika, tyrimai, informacija).
Lentelėje parodytas skirtumas tarp vakarinių valstijų, kurios jau naudoja skalūnines technologijas, ir rytinių, kurios kol kas dar atidžiai analizuoja uolienų skaldymo poveikį.
Kairėje pusėje išdėstytos vakarinės retai apgyvendintos valstijos, kuriose skalūnų eksploatacija pradėta. Dešinėje matome tankiai gyvenamas rytines valstijas – visos jos išsidėsčiusios ant Marcellus formacijos telkinio, kurios, išskyrus Pensilvaniją, atsargiai vertina uolienų ardymo technologiją, nepaisant to, kad gyventojų tankis vietovėse, kur tai galima būtų daryti, yra mažesnis nei vidutinės lentelėje nurodytos vertės.
Marcellus skalūninė formacija nesiekia teritorijų, kuriose išsidėsčiusios didelės urbanistinės aglomeracijos. Didesni gyventojų centrai, tokie kaip Niujorkas, Filadelfija, Baltimorė ir Vašingtonas, yra gerokai toliau. Tik ateityje pamatysime, ar gamtinių dujų gavyba bus pradėta rytinėse valstijose. Tačiau po Marcellus skalūnų formacija glūdi dar turtingesni Utica skalūnai (3 pav.). Dėl šios priežasties bus milžiniška pagunda pradėti gavybą ir šiose rytinėse valstijose. Atsargus laukimas yra ženklas, jog norima garantijos.
3 pav. Utica skalūnų paviršiaus (kraigo) gylis. Šaltinis: marcellus.psu.edu/resources/maps
Pensilvanija, kaip ir Šiaurės Dakota, jau laimi. Jose naftos era prasidėjo 1859-aisiais metais. Dabartinė gavyba iš Marcellus skalūnų formacijos Pensilvanijos valstijai neša didelį mokestinį pelną ir geras pajamas sklypus nuomojantiems žemės savininkams. Pastarieji gauna apie 12,5 % produkcijos vertės. Tačiau, kadangi Pensilvanijoje gyvena 13 mln. gyventojų, ekonominė nauda dar nelabai jaučiama už jos ribų.
Tikrasis išbandymas teks Kalifornijos valstijai. Monterey formacijoje sukaupta du trečdaliai patvirtintų kontinentinių JAV naftos išteklių. Ant šios formacijos yra didieji miestai – San Diegas, Los Andželas ir San Franciskas. Derlingose žemėse išauginamas ketvirtadalis šalies vaisių ir daržovių. Šioje Kalifornijos dalyje sutelktas brangus nekilnojamasis turtas. Tai Silicio slėnis ir daugybė technologinių bendrovių bei universitetų ir, žinoma, gausybė vynuogynų, gaminančių milžinišką kiekį puikių vynų. Sierra klubas yra gerai organizuota ir finansuojama visuomeninė organizacija, kuri atstovauja gamtosaugininkams ir yra galinga stabdanti jėga. Jų organizuotos kampanijos šūkis yra „Tegul tai lieka žemėje“. Be to, per Monterey formaciją eina San Andreas sprūdis, o tai yra esminis skirtumas ir svarbus veiksnys, lemsiantis sprendimus.
Grįžkime prie Monterey formacijos. Ant jos – tankiai apgyvendinta Kalifornijos dalis. Galimybės (leidimo) išnuomoti žemę gręžimui kaina Kalifornijoje bus daug didesnė nei bet kurioje kitoje JAV valstijoje. Kas yra galimybės kaina? Jeigu turite vynuogyną, kaip yra Kalifornijoje arba Niujorko valstijoje Finger Lakes ežerų rajone, prieš pasirašant nuomos sutartį jums gali tekti ilgai svarstyti. Naftos ar dujų ištekliai po kelių metų gali žymiai sumažėti, o vynas yra atsinaujinantys ištekliai. Jei jūsų žemę sudaro tik ganyklos, jūs vis dar turėsite galimybę ne tik gauti išmokas už jos nuomą, bet ir gauti pelną naudodami ją pagal pirminę paskirtį, t. y., gyvuliams auginti. Jeigu jūsų žemėje nieko negalima užauginti, jūs su malonumu ją išnuomosite dėl išmokų. Naftos gavybos iš gudroninių smėlių Kanados Albertos provincijoje galimybės kaina yra maža. Kai kalba apie investicijas, visada tenka atsisakyti kitų alternatyvų.
Kokia yra galimybės kaina Vakarų Lietuvoje?
Akademikas J. Vilemas („Mokslas ir technika“, Nr. 10, 2013) pateikia skaičiavimus, kaip nustatyti didžiausias išmokas. Jeigu gamintojas mokėtų 25 % išmokas, jis dar gautų kad ir menką pelną, kuris būtų 1,7 karto mažesnis nei išmokos Lietuvai. Tačiau išmokų padidinimas iki 40 % gamintojo pelną sumažintų iki 0. Taigi ekonominį pagrįstumą Lietuvoje nulems nustatyta galimybės kaina ir nustatytos išmokos nuo produkcijos.
Tačiau J. Vilemas neteisus teigdamas, jog gamtinės dujos yra švarus kuras. Taip, jos švaresnės nei kitas iškastinis kuras, bet jos vis tiek yra iškastinis kuras, kuris išmeta mažiau CO2 tik lyginant su anglimi ir nafta. Egzistuoja daug švaresni energijos šaltiniai, kurie taip pat susiję su vienokiais ar kitokiais nepatogumais. Tačiau yra viena svarbi aplinkybė, dėl kurios ekonominio barjero negalinti peržengti technologija vis tiek gali būti naudojama, nepaisant aukštos kainos.
1920-aisiais Vokietijoje I. G. Farbenas sukūrė sintetinės naftos gamybos iš anglies technologiją (anglies hidrinimą). Ši technologija susidūrė su neįveikiamu ekonominiu barjeru – ji kainavo keturis kartus daugiau nei importuojama nafta. Atėjęs į valdžią Hitleris įsakė statyti sintetinės naftos gamyklas dėl to, kad karo atveju naftos importas nutrūktų. Tokiomis aplinkybėmis sintetinė nafta taptų pigesnė nei importinė.
Po karo vienintelė šalis, perėmusi ir naudojusi šią technologiją, buvo PAR. Šalis kentė ekonominę blokadą, tačiau turėjo milžiniškus anglies išteklius. Jai reikėjo bet kuria kaina pasigaminti naftos. Energetinė nepriklausomybė ir Lietuvai yra svarbus klausimas, nes priklausymas tik nuo vieno tiekėjo – „Gazpromo“ – pavojingas.
Socialinis skalūninių dujų gavybos pagrįstumas
Skalūninių dujų gavybos procesas plačiajai visuomenei naujas ir bauginantis dalykas. Tradicinė gavyba lengvai suprantama – padaromas gręžinys, ir, jeigu jis produktyvus, nafta arba dujos ištrykš iš žemės. Tačiau skalūnų ardymas, horizontalus gręžimas, vandens ir tam tikrų cheminių medžiagų įpumpavimas skamba pavojingai. Kyla klausimas, kaip aiškinimą apie galimą poveikį sveikatai ir aplinkai padaryti efektyvų, jeigu visuomenė mokslo ir technologijų klausimais yra beveik neraštinga. Visuomenė nori naudotis technologijos privalumais, t. y. važinėti automobiliais ir gyventi patogiau, tačiau ji nenori „Chevron“ naftos kompanijos, kuri galėtų tai užtikrinti.
Vis dėlto mums tenka pasirūpinti savo planeta. Kai žmonės buvo klajokliai, o bendras gyventojų skaičius siekė 5 mln., jiems nereikėjo sukti galvos dėl atliekų tvarkymo, dėl iškastinio kuro taršos. Jie dažnai kėlėsi į naujas vietas, pasiimdami tik reikalingiausius daiktus ir palikdami ligotus ir senus mirčiai, taip pat palikdami ir visas atliekas. Šiandien egzistuoja daugybė naujų technologijų, kurios visais atžvilgiais pagrįstos, nors iš pradžių atrodė bauginančios. Kai kurios jų tikrai yra pavojingos. Technologijos keičia pasaulį. Jos veikia kaip visuomenės „tirpikliai“ – „ištirpina“ institucijas, socialines ir ekonomines struktūras, pakeičia suvokimą apie gamtos prigimtį ir sugadina daugeliui žmonių tokius pažįstamus ir mielus dalykus. O kai kurios technologijos veikia kaip katalizatoriai, nes leidžia sukurti dalykų, kurių anksčiau nebuvo.
XVII a. kraštovaizdis su daugybe juodus dūmus leidžiančių kaminų buvo laikomas žmonių veiklos ir ekonominės gerovės simboliu. Dabar taip nėra, tačiau šiandien ne visi sutinka, jog vėjo jėgainės su daugybe vėjo malūnų yra ekonominės gerovės, švarios energijos ir pažangos simbolis. Dar mažiau žmonių sutiktų, kad kraštovaizdis su daugybe gręžimo bokštų ar atominių elektrinių aušinimo bokštų yra ekonominės gerovės simbolis. Eifelio bokštas kažkada buvo laikomas krislu akyje. Šiandien jis yra Paryžiaus simbolis. Reikia laiko priprasti prie besikeičiančio kraštovaizdžio, visuomenė taip pat keičiasi.
Daugelis technologijų iš pradžių buvo pasmerktos kaip pavojingos, ir joms buvo priešinamasi. XIX a. pradžioje protingi ir išsilavinę žmonės priešinosi geležinkelių tiesimui Didžiojoje Britanijoje, kadangi buvo įsitikinę, jog judėdamas trisdešimties kilometrų greičiu žmogaus kūnas patirs rimtą ir negrįžtamą žalą. Taip pat tikėta, jog žmogus nesutvertas skraidyti, kad elektra apšviesti namus yra pavojinga. Ar galima palengvinti naujų technologijų pripažinimą? Pristatant naujas technologijas visuomenei, jos gali būti suskirstytos į tris kategorijas.
4 pav. UAB „Minijos nafta“ gilusis naftos žvalgybos gręžinys Vakarų Lietuvoje (miško plote). I. Vaičeliūno medžiaga, A. Grigelio nuotr.
Naujų technologijų kūrimo paradoksai
Kai kurios technologijos labai lengvai priimamos, nes jos dėl keistai susiklosčiusių aplinkybių atitinka žmonių, bent jau didesnės jų dalies, norus. Vienas pavyzdžių galėtų būti akinių sukūrimas viduramžių Italijoje. Jau po dvidešimties metų juos nešiojo mongolų dvariškiai Kinijoje.
Kitą kategoriją sudaro technologijos, kurioms visuomenė neskuba pritarti. Norint visuomenės pritarimo, tenka ją įtikinėti pasitelkiant ekonominius ir visuomeninius argumentus. Pavyzdžiui, nors automobiliai visur pasaulyje buvo noriai priimti, to negalima pasakyti apie saugos diržus. Prireikė ne vienerių metų įtikinėjimo ir baudų, kol žmonės nusileido. Tai brangi, bet veiksminga technologija, apsauganti nuo rimtų sužeidimų ir mirties ištikus avarijai.
Trečios kategorijos technologijos dažnai atmetamos dėl kultūrinių priežasčių. Tačiau tos priežastys taip pat gali būti ekonominės, politinės ir socialinės. Branduolinė energija buvo kaip tik ta technologija, kuri pareikalavo didelių vyriausybinių pastangų, slopinant atkaklų visuomenės pasipriešinimą. Kol kas tik viena valstybė sugebėjo įtikinti savo piliečius, jog branduolinė energija nekelia jokio pavojaus. Prancūzijoje nebuvo demonstracijų prieš branduolinę energiją. Atliekama vis daugiau specialiųjų tyrimų, kaip įvyko šitas stebuklas. Šį stebuklą galima vadinti technologinio raštingumo ugdymu.
Kaip pasiekti visuomenės sutarimą
Šiuo metu Lietuvoje socialinis pagrįstumas yra neišspręstas klausimas. Lietuvos dalis, kurioje planuojama vykdyti skalūnų žvalgymą, tankiau apgyvendinta nei JAV vakarinės valstijos, kur skalūninio kuro ištekliai jau eksploatuojami. Net potencialios eksploatavimo vietovės rytinėse JAV valstijose rečiau apgyvendintos nei minėta teritorija Lietuvoje.
Lietuvos visuomenės pritarimą dar sunkiau pasiekti dėl meilės gamtai. Vakarinėje Lietuvos dalyje yra draustinis, du regioniniai parkai, penki paukščių rezervatai ir šešiolika biologinės įvairovės saugomų teritorijų. Šie plotai išsibarstę po visą skalūnų žvalgymo teritoriją. Reikės rimtų pastangų ieškant visoms suinteresuotoms pusėms tinkamų sprendimų.
Skalūninių dujų gavyba kol kas neišlaikė nė vieno pagrįstumo testo. Technologinis pagrįstumas yra lengviausias barjeras, kurį pašalintų žvalgybos gręžiniai. Ekonominis pagrįstumas kelia abejonių, kol nenustatytos išmokos ir kol nėra patikimos informacijos apie tikrą gavybos kainą. Socialinis pagrįstumas priklauso nuo sunkiai apčiuopiamų dalykų, nes skalūninė technologija akivaizdžiai priklauso tai grupei technologijų, kurias visuomenė priims tik po rimtų įtikinėjimų.
Išsklaidyti abejones dėl eksploatacinių išteklių kiekio, gavybos rodiklių ir kainos gali tik tolesni žvalgybos gręžiniai. Kol kas JAV yra vienintelė šalis, kur skalūninių uolienų ardymas leidžia išgauti reikšmingą dujų ir naftos kiekį.
Naftos ir dujų gavybos ardant skalūnines uolienas procese naudojamų toksinių medžiagų poveikis yra perdėtas. Daug nuodingesnės yra medžiagos, kurias savo noru įtraukia rūkaliai. Vandens užteršimo pavojus taip pat perdėtas. Bet kokią užduotį galima atlikti įvairiomis technologijomis. Kol kas ardant uolienas vanduo naudojamas, tačiau netrukus šį metodą gali pakeisti kiti metodai. Kol kas Lietuva aiškiai nepasakė TAIP, sėkmingai įveikusi tris barjerus diegiant ardymo technologiją (technologinį, ekonominį ir socialinį pagrįstumą).
Energijos vienetų išlaikymas prilygsta energijos gavybai. Norint sumažinti energijos sunaudojimą, vis svarbesnės taps efektyviai energiją išlaikančių statinių ir transportavimo priemonių programos. Uolienų ardymo įtaka žemės drebėjimams kol kas netapo rimta problema. Energetinė nepriklausomybė turėtų būti svarbiausias prioritetas Lietuvoje. Tačiau, kaip ir investuojant, negalima visų lėšų sukrauti į vieną krepšelį. Energijos išteklių diversifikacija Lietuvoje reiškia, kad turėtų būti pastatytas Klaipėdos terminalas, o taip pat galėtų reikšti ir tai, jog Lietuva turėtų pasirengti savo gamtinių dujų gavybai.
Prof. dr. Romualdas Šviedrys
Niujorko universiteto politechnikos institutas
Autorius dėkoja akademikui A. Grigeliui už pagalbą rengiant straipsnį spaudai.