Kas yra VTEK ir kokia šios institucijos misija?
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – VTEK – LR Seimo įsteigta ir mokesčių mokėtojų išlaikoma institucija. Ji kontroliuoja politikus ir valdininkus, jų elgesį. Pagrindinė VTEK funkcija – korupcijos prevencija. Pokomunistinėje šalyje korupcija neretai suvokiama primityviai: korupcija yra tada, kai valdininkui duodamas ir paimamas kyšis… Deja, korupcija turi daug veidų. Į begales korupcinio pobūdžio pažeidimų nežiūrima rimtai, o korupcija pripažįstamos tik pačios brutaliausios, akivaizdžiai kriminalinės jos formos.
Vakarų teisėje ir politikoje „korupcija“ laikomas bet koks neteisėtas pasinaudojimas tarnyba, valdžios galiomis, kuomet bandoma sugeneruoti naudą (nebūtinai materialinę (!) sau arba tretiesiems asmenims; vėlimasis į interesų konfliktus, negebėjimas laiku jų atpažinti ir išvengti, (nedeklaravimas, nuslėpimas, nenusišalinimas nuo sprendimų), taip pat tarnybos naudojimas asmeniniams interesams ir panašiai demokratinėje valstybėje laikomi korupcinio pobūdžio nusižengimais.
Pasitvirtinus tokiems pažeidimams, baudžiamosios teisės dažniausiai neprireikia. Korupcinių pražangų visuotinio netoleravimo akivaizdoje suklupęs valdininkas tiesiog atsistatydina. Uždelsęs tai padaryti, jis atleidžiamas su vilko bilietu… Nelabai kas tokį veikėją į valstybės tarnybą vėliau bepriims. Kuo aukštesnis valdininko statusas, tuo mažiau tolerancijos jo piktnaudžiavimui pareigomis. Tipiškas pavyzdys: 2012 m. VFR prezidentas Ch. Wulff buvo priverstas atsistatydinti vien dėl to, kad paskambino (!) įtakingo leidinio redaktoriui. Politikas telefonu irzliai paprašė, kad nebūtų publikuojama konkreti prezidentui nepalanki medžiaga… Demokratinėje Europos šalyje visuomenės verdiktas tąsyk buvo negailestingas: prezidentas piktnaudžiavo galiomis, tarnyba, tad privalo trauktis.
Tarptautinės organizacijos: EPBO, GRECO, OLAF, Pasaulio bankas, Jungtinės Tautos, ‚Transparency International“ ir kitos savo rekomendacijose vienareikšmiškai pripažįsta, kad privačių interesų deklaravimas yra veiksmingas viešųjų ir privačių interesų konfliktų valstybinėje tarnyboje prevencijos įrankis. Deklaravimas kuria pasitikėjimą viešuoju sektoriumi. Jeigu vieši asmenys neatlieka pareigos deklaruoti privačius interesus, padaroma žala valstybinės tarnybos skaidrumui, pakertamas pasitikėjimas demokratine valdžia, pažeidžiama jos reputacija. Demokratinės valstybės pareigūnai viešai pateikia savo turto bei interesų deklaracijas, o visi mokesčių mokėtojai, piliečiai turi galimybę tai kontroliuoti. Šiuo metu sparčiai diegiama viešo valdymo skaitmenizacija atveria pilietinei kontrolei naujas galimybes, įtvirtina skaidrumą, stiprina demokratiją.
Aplaidus, neatsakingas turto ir interesų deklaravimas, kiti į kriminalinės teisės akiratį nepatenkantys smulkesni papiktnaudžiavimai tarnyba Lietuvoje kažkodėl nelaikomi dideliu nusižengimu teisei, juolab moralei. Tai ydingas požiūris, beje, būdingas būtent pokomunistiniams kraštams.
Ar viskas tinkamai deklaruota, ar neįsipainiota į interesų konfliktus, ar nepiktnaudžiaujama tarnyba, mūsų šalyje tikrina ir sprendžia būtent VTEK. Jei FNTT, o ypač STT tiria kriminalizuotas korupcijos formas, tai VTEK tiria ir preventuoja švelnesnes – ikikriminalines – korupcijos formas. Pastarosios ir yra labiausiai išplitę.
Minėtos kovos su korupcija institucijos, įskaitant VTEK, nėra atsiradę vien Lietuvos Respublikos valia. Pasirašydama stojimo į ES sutartį, taip pat ratifikuodama JT konvenciją prieš korupciją, Lietuvos valstybė įsipareigojo: a) aktyviai kovoti su pinigų plovimu ir korupcija; b) pasitvirtinti tinkamus teisės aktus, įsteigti konkrečias institucijas, kurios aktyviai užsiimtų būtent tokia kontrole bei prevencija .
VTEK misiją taikliai apibūdina VTEK nario priesaika, persmelkta kilniu patosu: „Aš … prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas (nešališka), saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas“.
Deja, pastaruoju metu paaiškėjo sistemingai pasikartojantys faktai, kurie, mūsų supratimu, rodo grėsmingą tendenciją. VTEK nusišalina nuo savo kilnios ir reikšmingos misijos, išduoda valstybės interesus, pamina Konstituciją, pavojingai stumia mūsų valstybę į būvį, kurį trumpai galima apibūdinti šitaip: ratifikuotų tarptautinių įsipareigojimų aktyviai kovoti su korupcija laužymas. Daugėja požymių, kad VTEK veikia kaip „užsakymų stalas“, aptarnaujantis įtakingas interesų grupes. Ryškėja ydingas VTEK veiklos principas: „saviems viskas, svetimiems – įstatymas“. VTEK nuolat priima akivaizdžiai nelogiškus, selektyviu teisingumu paremtus sprendimus. Daugelio sprendimų tekstai, iš pirmo žvilgsnio įmantrūs ir manieringi, iš tiesų yra ne kas kita, kaip rafinuota teisinė demagogija.
Užuot kovojusi su korupcija, VTEK, panašu, pati užsiima aktyviu korupcinio pobūdžio pažeidimų dangstymu. Mes – visuomenė, mokesčių mokėtojai – už tokį VTEK cinizmą, selektyvų teisingumą ir korupcijos dangstymą dar ir patys susimokame. Pavienis VTEK komisijos narys negali priimti jokio sprendimo, kadangi VTEK yra kolegialiai veikianti institucija. Taigi, VTEK veiklos disfunkcijos reiškia, kad veikiama grupėje, sutelktai ir organizuotai.
Panašu, kad VTEK pavidalu valstybėje paradoksaliai susiformavo apgailėtina biurokratinė ir pseudo teisinė struktūra. Pastaroji nusišalino nuo įstatymo leidėjo jai pavestų prievolių vykdymo, paniekino savo misiją ir šiuo metu pati dažnai veikia prieš valstybę, visuomenę ir konstitucinę santvarką.
Kraštutinai neigiamą VTEK veiklos vertinimą, minėtos institucijos galimai nusikalstamą ir destruktyvią veiklą privalu pagrįsti konkrečiais faktais ir argumentais.
Ministro pirmininko atplovimo istorija
VTEK 2018-08-22 priėmė „Sprendimą dėl Sauliaus Skvernelio“ (KS-226). Visų VTEK sprendimų tekstai prieinami institucijos svetainėje: www.vtek.lt. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalėtų tą, atsiprašant, teisinį traktatą atidžiai perskaityti. Po to turėtų šaukti iš pasipiktinimo ir reikalauti pirmaeilių rinkimų…. Minėto VTEK sprendimo politinės ir teisinės pasekmės yra pribloškiančios, destruktyvios. Jame paneigiami demokratinio viešojo valdymo pagrindai, griaunamas skaidrios valstybės tarnybos įvaizdis ES ir EBPO šalyje, pakertamas pasitikėjimas centrine LR valdžia. Šis sprendimas sukūrė precedentą ir konkrečią ydingą teisinę praktiką.
Ką tai reiškia konkrečiai? Nuo šiol bet kuri privataus verslo struktūra Lietuvoje gali įdarbinti pas save aukščiausio šalies pareigūno sutuoktinį/-nę, kitą kraujo giminaitį ir periodiškai užrašinėti jam dalį savo akcijų. Tik svarbu tas akcijas pavadinti „kintama atlyginimo dalimi“, o patį užrašytų akcijų dydį pridengti „bankinės paslapties“ sąvoka. Tokiu trivialiu būdu akivaizdžiai korupcinė schema, atviras valdžios korupcinis tvirkinimas elegantiškai paverčiamas visiškai teisėtu dalyku ir sektinu viešuoju gėriu. Sparnuotoji romano „12 kėdžių“ herojaus frazė: „ir daugiau cinizmo, žmonėms tai patinka…“ aktualumo nepraranda, ji tampa VTEK „teisinės doktrinos“ koncepciniu ir moraliniu pagrindu. Nuo šiol S. Skvernelis – ES šalies premjeras – bet kuriam Lietuvos pareigūnui, taip pat šį pareigūną korumpuoti užsigeidusiam verslui viešai ištaria: „Daryk, kaip aš…“.
Dažnokai virkaujama: Lietuvoje stinga inovacijų… Mūsų VTEK padovanojo „teisinę inovaciją“ VISAM demokratiniam Vakarų pasauliui. Mums belieka šį apgailėtiną 7 psl. apimties VTEK sprendimą „Dėl S. Skvernelio“ išversti ir nusiųsti Lietuvos užsienio partneriams – Europos Komisijai, OLAF, GRECO, JT konvencijos prieš korupciją priežiūros komitetui etc. Tik neramu, kad normalūs ekspertai čia įžvelgs ne „inovaciją“, bet apgailėtiną faktą – Lietuvos valstybė, jos institucijos paniekina demokratines vertybes, Konstituciją ir pačios trypia savo tarptautinius įsipareigojimus (dėl buvimo demokratine teisine valstybe, dėl kovos su korupcija).
Dar vienas iškalbingas faktas: kraštutinai svarbų sprendimą dėl Vyriausybės ministro pirmininko elgesio priiminėjo ir kažkodėl pasirašė tik 3 (!) VTEK nariai iš penkių. Detalesnis kitų VTEK sprendimų, priimtų panašiu laiku, tyrimas parodė, jog paprastai balsuoja arba visi 5 VTEK nariai, arba bent jau keturi nariai. Praktikos, kuomet spendimus priiminėja ir balsuoja tik 3 VTEK nariai, tarsi nėra. Ar čia tokia pavyzdinė VTEK laikysena, susidūrus su rezonansine byla? Jei svarstomas vienas iš valstybės vadovų, tai sąmoningai balsuojama kraštutinai sumažintos komisijos sudėtimi?
Kas dabar paneigs, kad S. Skverneliui nebuvo padaryta maloni ir tausojanti išimtis? Kas paneigs, kad bent du komisijos nariai vis dėlto išdrįso nepasiduoti spaudimui ir tiesiog nusišalino nuo dalyvavimo gėdingame (kad nesakytume „galimai nusikalstamame“) VTEK posėdyje?
Jei Lietuvoje būtų normali demokratija ir normalus parlamentas, tai dėl to nelemto VTEK sprendimo (2018-08-22) jau privalėjo būti sudaryta Seimo komisija. Priėmęs priesaiką, jog bus liudijama tik tiesa, tokios parlamentinės komisijos pirmininkas privalėtų visiems VTEK nariams užduoti svarbiausią klausimą: Ar korupciją įtvirtinantį sprendimą VTEK priėmė savo iniciatyva (iš pataikūniškų paskatų), ar vis dėlto buvo spaudimas iš „Primo“ pusės, iš Gedimino g. 11? Tokiu atveju S. Skvernelio lauktų ypatingai liūdna perspektyva – skubus ir gėdingas traukimasis iš didžiosios politikos su vilko bilietu…. Liūdna perspektyva – išformavimas – turėtų atitekti ir pačiam VTEK. Kam reikalingas toks alavinis kareivėlis, vardu VTEK, kuris pats uždengia ir įtvirtina korupciją mūsų valstybėje?
(Bus daugiau)