Danas Nagelė | respublika.lt
Žinoma Lietuvos teisininkė, advokatė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorė Liudvika Meškauskaitė tikrai nėra antivakserė, juo labiau kad jau dukart pasiskiepijo ir nuo COVID-19. Tačiau veikiausiai jai tokia etiketė bus lipdoma, mat moteris drįsta kritikuoti dabartinės valdžios sprendimus, kuriais žmonės yra rūšiuojami galimybių pasais, nepasiskiepijusiems ribojant jų teises. Teisininkė primena, kad konstitucinė doktrina numato galimybę riboti žmonių teises tik esant trims sąlygoms, kurių nė vienos Lietuvoje nėra.
Teisininkė prof. Liudvika Meškauskaitė akcentuoja, kad Galimybių pasas yra beprasmis, kai paaiškėjo, jog ir skiepyti nuo „kovido“ gali užkrėsti kitus.
Neįvykdyta nė viena sąlyga
„Žmogaus teisių ribojimui būtinos trys sąlygos – vadinamasis trijų pakopų testas. Tai – konstitucinė doktrina ir taisyklė bet kurios Strasbūro bylos, jei mes turime žmogaus teisių pažeidimą. Kokios tos trys sąlygos, kurioms esant galima riboti žmogų? Tai – teisėtumas, pagrįstumas ir proporcingumas. Tik tada ribojimas yra teisėtas“, – akcentavo žinoma teisininkė.
Pasak L.Meškauskaitės, Lietuvos atveju nė vienos iš šitų sąlygų nėra.
„Svarbiausias – teisėtumo aspektas. Žmogaus teisių ribojimas gali būti numatytas tik įstatymu. Kai yra priiminėjamas įstatymas, parlamente vyksta diskusijos, yra trys įstatymo priėmimo stadijos, komitetas rengia klausymus, kuriuose dalyvauja suinteresuotos pusės, surenkama informacija apie medicininius tyrimus, apie tai, kokia praktika taikoma kitose valstybėse, procesas yra viešas ir tada yra išpildomas teisėtumo reikalavimas: ribojimas priimamas aukščiausios galios teisės aktu – įstatymu. Mūsų atveju ribojimai priiminėjami Vyriausybės nutarimais“, – priminė advokatė.
LRT laidoje „Lietuva kalba“ buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas tvirtino, esą žmogaus ribojimo galimybė ir yra numatyta įstatyme – Civilinės saugos. Jame pernai pavasarį Seimas įtvirtino, kad, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybė gali nustatyti „veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti“.
„Civilinės saugos įstatymas yra taikomas ne pandemijoms, ligoms, o stichinėms nelaimėms, migrantų krizei ir t.t. Be to, straipsnis, kurį minėjo D.Žalimas, nenurodo asmens teisių apribojimo ir teisių atsiradimo sąlygų. Jis nurodo tik galimybę riboti veiklas. Ribojimai Galimybių pasu jau yra ne veiklos ribojimas, o įlindimas į žmogaus teisių ribojimą“, – kontrargumentavo L.Meškauskaitė.
Žemina orumą
Pasak jos, jei, pavyzdžiui, kavinei leidžiama aptarnauti tik žmones su galimybių pasais, tai yra teisėtumo pažeidimas. Tačiau jei jos veikla iš viso būtų laikinai uždrausta, teisėtumo principas nebūtų pažeistas, nes nebūtų žmonių rūšiavimo. Advokatė pateikė palyginimą: pavyzdžiui, rugsėjo 1-ąją draudžiama (išskyrus kavines, restoranus ir pan.) pardavinėti alkoholį, tačiau tai nėra pažeidimas, nes draudimas įsigyti svaigalų vienodai taikomas visiems.
„Kaip minėjau, jei žmonių ribojimai būtų priiminėjami įstatymu, būtų užklausta, kuriose šalyse dar taip yra. D.Žalimas paminėjo Prancūziją. Bet ten buvo apklausta visuomenė ir per 50 proc. pasisakė už Galimybių pasą. Be to, ten nepasiskiepiję neatleidinėjami, tik laikinai sustabdomas jų darbas, bet yra kompensacinis mechanizmas, kiti amortizaciniai dalykai.
Ar daug yra šalių, turinčių Galimybių pasą? Lyg vokiečiai kažką panašaus turi, bet kitos šalys – nieko panašaus, Seimas galėtų užklausti. D.Žalimas vis akcentuoja Prancūziją, tačiau štai Ispanija pripažino, kad tokie ribojimai – antikonstituciniai, net judėjimo apribojimai, kurie Ispanijoje taikyti iš pradžių – antikonstituciniai. Net jei skelbiama karo padėtis, negalima apriboti žmogaus orumo. O pas mus jis ribojamas ir be karo padėties. Ar nepažeidžia jūsų orumo, kai turite traukti pasą, net jei norite lauke kavos išgerti, nors visi supranta, kad lauke nieko neužkrėsi? Juo labiau kad galima staliukus toliau vieną nuo kito sustatyti, dažniau dezinfekuoti ir t.t.“, – konstatavo L.Meškauskaitė.
Betikslis pasas
Ji akcentavo, kad Galimybių pasas atrodo beprasmis, kai paaiškėjo, jog ir skiepyti gali užkrėsti kitus, todėl pažeidžiamas ir pagrįstumo principas. Tad koks tada paso tikslas?
„Pasakysiu labai paprastai. Mane vienas bankininkas, mano klientas, yra pamokęs: Liudvika, jei nesupranti, kas darosi, žiūrėk, kur pinigai“, – sakė advokatė.
Buvęs KT pirmininkas Vytautas Sinkevičius tvirtina, esą yra žmogaus teisė į kūno neliečiamumą, bet yra ir kito žmogaus teisė būti neužkrėstam, saugiam. Todėl neva nesąmones kalba tie, kurie sako, kad yra teisė nesiskiepyti, nors taip nepasiskiepijęs kitus priverčia užsidaryti namuose, žlugdo ekonomiką ir pan. Tačiau L.Meškauskaitė priminė, kad dar 2016-aisiais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra priėmęs sprendimą dėl higienos normos (dėl žemesnio rango teisės aktų sprendimus priiminėja ne KT), patvirtintos sveikatos apsaugos ministro. Ja nustatyta, kad vaikai, neturintys trijų skiepų (tymų, poliomielito ir raudonukės), gali būti nepriimami į ikimokyklines įstaigas. LVAT, kai pandemija dar nė nekvepėjo, nutarė, kad tai prieštarauja Konstitucijai. LVAT, be kita ko, priminė ne kartą KT išsakytą nuostatą, kad „jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties“.
Ir vėl išsišokome
Valdančiųjų atstovai užsimena, kad visuomenė bus vakcinuojama trečią kartą ir gali būti, kad ateityje Galimybių pasas negalios net tiems, kurie yra gavę dvi dozes. Lietuva yra tik viena iš 8 valstybių, kuri planuoja trečiąją dozę.
„Mes ES sutartį pasirašėme pirmi, net nespėję perskaityti. Persistengiame visada. Viena pažįstama iš Europos Komisijos man sakė: jei EK nustato taisykles „nuo iki“, mes visada padarysime „iki“ – maksimumą. Nežinau, kodėl mūsų toks mentalitetas. Jei būtų svarstomas įstatymas, gal būtų ištraukti duomenys, kiek pinigų skiriama propagavimui vakcinuotis, įkalbinėjimui. Tada gal paaiškėtų, kodėl taip elgiamasi.
Aš nesu prieš skiepus, pati esu pasiskiepijusi dviem „Pfizer“ dozėmis. Tačiau esu prieš prievartą. Beje, Lietuva yra ratifikavusi Oviedo konvenciją. Joje yra pasakyta, kad skiepai turi būti tik savanoriški. O pas mus ar savanoriški? Prievarta – ne tik tada, kai žmogų suriša ir įduria adatą. Prievarta gali būti ir psichologinė, kai tave nuolat gąsdina, ekonominė ir t.t. Dabar žmogus, kuris nesiskiepija, negali dirbti, gauti atlyginimo, kai kurių paslaugų. Tai – prievartos elementai, nes kaip gyvensi, kai viskas apribota?“ – retoriškai klausė teisininkė.
Nauji prievartos elementai
Anot jos, ketinama įteisinti ir dar vieną prievartos elementą – Sveikatos apsaugos ministerija nori, kad būtų įteisinta, jog „kovidu“ susirgęs neskiepytas asmuo negautų ligos išmokos, norėta įteisinti, kad neskiepytiems būtų prieinama tik būtinoji medicinos pagalba.
„Mokame mokesčius visi – ir kurie skiepijamės, ir kurie ne. Vykdome pareigą mokėti mokesčius, todėl valstybė turi suteikti mums tiek medicinos paslaugas susirgus, tiek ir ligos išmokas, nes mokame draudimo nuo ligos įmokas. Turbūt prieisime iki absurdų: sulauksime, kad nebus gydomi tie, kurie valgo per sūriai ir dėl to susigadina inkstus“, – pastebėjo L.Meškauskaitė.
Reziumuodama teisininkė pareiškė, kad valdžia taiko ne tik prievartą, bet ir kitas spaudimo priemones. Pavyzdžiui, kritiką dėl vykdomos prievartinės skiepų politikos išsakantys asmenys radikalizuojami, jiems priklijuojamos antivakserių etiketės.
„Garantuoju, kad ir dauguma tų, kurie vadinami antivakseriais, plokščiažemiais, yra pasiskiepiję kokiu nors skiepu ir pasisako ne prieš juos, o prieš privalomumą. Nes kiekvienas turi turėti teisę pats nuspręsti, ar vakcinuotis, ar ne. Juk kiekvienas turi teisę ir atsisakyti gydytojų išrašytų vaistų, tik tada pats prisiimi atsakomybę už galimas pasekmes“, – kalbėjo L.Meškauskaitė.
respublika.lt