Aleksej Stukalo | gordonua.com
Vieno iš įžymių opozicijos lyderių nužudymas prie Kremliaus sienų liudija apie tai, jog valdžia pasirinko nusikalstamo teroristinio režimo kelią. Apie tai, duodamas išskirtinį interviu leidiniui „Gordon“, pareiškė rusų istorikas, filosofas ir religijos tyrinėtojas profesorius Andrejus Zubovas.
Profesoriaus A.Zubovo manymu, Rusijos valdžia ketina atsikratyti visų moralinių normų.
„Tokio rango politiko nužudymas vienaip ar kitaip susijęs su Kremliaus valia ir negali likti paprastu istorijos faktu. Jis liudija apie didžiulę atskirtį mūsų visuomenėje. Prieš šią žmogžudystę buvo paskelbta apie ištisą seriją teismo procesų, surengtų kaltinamiesiems valstybės išdavyste. Vieno iš įžymių opozicijos lyderių, žinomo valstybės veikėjo nužudymas prie Kremliaus sienų – tai požymis, jog valdžia pasirinko tiesioginių nusikaltimų ir teroristinio režimo kelią. Valdžia siekia atmesti visas teisines normas ne tik išorės politikoje, – tas jau akivaizdžiai išryškėjo Ukrainos atžvilgiu, bet ir atsikratyti visų įmanomų normų ir šalies viduje“, – pasakė jis.
Pasak A.Zubovo, kiekvienas žmogus Rusijoje turėtų apsispręsti: ar jis valdžiai pritaria, ar ne.
„Dabar bet kuris vienaip ar kitaip susijęs su valdžia žmogus turėtų sau pasakyti: arba aš esu išvien su šiuo teroristiniu ir nusikalstamu režimu, arba,mažų mažiausiai, nedalyvauju jo veikloje, o gal net ir pasipriešinu. Tai – sąžinės klausimas, be to, jau krauju aplaistytos sąžinės. Čia kalbama ne apie juokelius ar žaidimus – kaip kad pas mus neseniai buvo įprasta vienas kitam meluoti ir vienas kitą plūsti, o po to visokiuose vakarėliuose kartu kilnoti taureles, juokauti ir šypsotis. Dabar tam visiems laikams atėjo pabaiga. Lygiai taip pat, kaip pas jus [ukrainiečius] tam atėjo pabaiga kruvinų Maidano įvykių metu, kuomet buvo pralieta daug kraujo. Tai – pati tikriausia mūsų politikos riba, ir kas bus toliau – priklausys tik nuo pačių žmonių“, – kalbėjo profesorius.
A.Zubovo nuomone, Rusijos gyventojams būtina permąstyti visa, kas vyksta jų šalyje, tik tuomet gali būti lėtai pradėta tiesti kelią į demokratiją.
„Vakar (vasario 3 d.) Sacharovo centre vykusios gedulo ceremonijos metu daugelis opozicijos veikėjų ir lyderių pasisakė apie būtinybę pamiršti visus prieštaravimus, visas ambicijas ir visiems susivienyti. Jeigu daugelis žmonių atsikvošės ir pasakys „Klausykite, kas vyksta? Į mūsų namus atėjo mirtis ir teroras!“ ir naujai permąstys Ukrainos įvykius bei ekonominę krizę, į kurią esame įklimpę iki ausų, tuomet bus vienoks scenarijus – pasipriešinimo valdžiai scenarijus, manau, atvesiantis iki nelengvos, tačiau didesnės ar mažesnės demokratinės Rusijos pergalės. Bet jeigu opozicija pabūgs ir pati tyliai išsibėgios, – kas į užsienį, kas į privatų gyvenimą – jeigu žmonės nulenks galvas ir pasakys „Mano troba iš krašto – nei žinot nenoriu nieko“, tuomet šis režimas siautės tiek dešimtmečių, kiek bus Dievo duota. Būtent taip, kaip pasibaigus pilietiniam karui mūsų šalyje siautėjo ir totalitarinis komunistinis režimas“, – pasakė istorikas.
Jo nuomone, Nemcovą buvo skubėta nužudyti dėl jo rengiamos ataskaitos apie Rusijos reguliarios armijos dalyvavimą karo veiksmuose Ukrainoje.
„Kiek man žinoma iš interneto šaltinių, ukrainietiškas Nemcovo nužudymo pėdsakas aptariamas nelabai aktyviai. Taip, jo esama, jis nurodomas tarsi ir neidentifikuojant, tik užsimenant apie nusikaltimo liudininke tapusią nelaimingą merginą, o tai jau visiškai kvaila. Ukrainietiškas pėdsakas yra, tačiau jis kitoks. Nemcovas rengė ataskaitą apie Rusijos reguliarios armijos dalyvavimą karo veiksmuose pietryčių Ukrainoje. Kaip tik tai, mano manymu, ir yra viena priežasčių, kodėl buvo paskubėta jį nužudyti. Tai skausminga tema valdžiai. Jis ją erzino ir daug kuo kitu, tačiau ir tuo taip pat. Juk nužudytojo bute pirmiausia buvo atlikta krata, paimti visi informacijos kaupikliai ir laikmenos. Buvo elgiamasi kaip su areštuotu nusikaltėliu, o ne kaip su auka“, – pareiškė A.Zubovas.
Profesoriaus nuomone, opozicinio politiko nužudymas buvo naudingas Rusijos valdžiai.
„Vakar tiesiai ir aiškiai nuskambėjo Navalno žodžiai, kuriais jis be užuolankų apkaltino Putiną ir jo aplinką tiesioginiu ar netiesioginiu Nemcovo nužudymu. Jis pasakė tai, ką galvojo daugelis, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių nedrįso pasakyti, tarp jų ir aš. Man atrodo, kad pagrindinė versija yra aiški. Žinoma, gyvenime būna visko. Tačiau kam tai naudinga? Be abejonės, tai naudinga valdžiai. Valdžia siekia įbauginti savo žmones, ir nuo tų procesų dėl valstybės išdavimo, nuo kovos su nevyriausybinėmis organizacijomis bei su užsienio agentais ji perėjo jau ir iki žmogžudystės. Pagal nusikalstamo pasaulio įstatymustai daryti netgi būtina, nes jeigu tu kažkam grasini, sakykim, siekdamas atimti jo nuosavybę arba atgauti skolą, reikia sugebėti ir nužudyti, taip parodant, jog esi kietas. Tiesą sakant, šitaip valdžia ir parodė savo kietumą, tačiau kaip visada suklydo, ką liudija Dmitrijaus Peskovo (RF prezidento spaudos sekretoriaus) žodžiai, pasakyti iškart po įvykio: „Na ir kas? Nužudė eilinį pilietį, kokių yra milijonai“. Tačiau rezultatas buvo toks, jog visa mąstanti Rusija – nuo Tolimųjų Rytų iki Kionigsbergo – ne tik pasipiktino,bet ir viešai pasisakė, pasireiškė, parodė save.“
Pasak A.Zubovo, į Nemcovo laidotuves atėjo labai daug žmonių.
„Maskvoje buvo šalta, norėdami atsisveikinti su Borisu Jefimovičiumi, žmonės pusantros valandos stovėjo šaltyje. Aš ten buvau ir stovėjau toje eilėje. Atėjau anksti, apie dešimtą, todėl stovėjau apie pusantros valandos, o daugelis vėliau atėjusiųjų net nesuspėjo prieiti arčiau. Buvo labai daug žmonių. Eilė rikiavosi nuo Kursko stoties – toks atstumas susidarytų tarp dviejų-trijų troleibuso stotelių“, – pasakė A.Zubovas.
Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas