Vilija Andrulevičiūtė | LRT.lt
Valdančiųjų aiškinimas, kad naujajame Darbo kodekse bus priimama tai, dėl ko pavyks susitarti Trišalėje taryboje, suteikia stipresnes derybines galias darbdaviams. Mat nesusitarus kodekse bus palikta būtent tai, ką anksčiau priėmė socialdemokratų valdžia ir vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Taip LRT.lt sako profesinėms sąjungoms atstovaujantis darbo teisės ekspertas Nerijus Kasiliauskas.
Advokatų kontoros „Triniti“ teisininko manymu, paprasčiausia priimti naująjį Darbo kodeksą būtų buvę tuo atveju, jei dėl įstatymo pataisų būtų susitelkta ties prezidentės veto.
„Ten buvo išryškintos visos probleminės vietos, jų priėmimas, manau, būtų tenkinęs profesines sąjungas, o ir kai kurios darbdavių organizacijos buvo išreiškusios poziciją, kad labai nenukentėtų.
Tačiau buvo nueita šiek tiek kitu keliu, neprisirišta prie prezidentės veto, tad iš esmės tos nuostatos, dėl kurių nebuvo sutarta Trišalėje taryboje, žiūrint pagal prezidentės veto, ir yra probleminės. Tai – terminuotas darbas, interesų konfliktas, laikini darbuotojai, atleidimas darbdavio valia, daugiau uždirbančių darbuotojų sąlygų pabloginimas. Tie klausimai, matyt, net jei nebus patvirtinti, ateities darbotvarkėje išliks“, – neišspręstas Darbo kodekso ydas vardija teisininkas.
Valdantieji kritikavo Darbo kodeksą prieš rinkimus, o dabar atsisako ginti darbuotojams palankesnes nuostatas, aiškindami, kad siūlys tai, dėl ko sutarta Trišalėje taryboje. Ar Trišalėje taryboje pavyko iš esmės pagerinti darbuotojų sąlygas?
Dėl kai kurių gan skaudžių, prieštaringų nuostatų buvo sutarta. Iš dalies buvo sutarta dėl darbo laiko reguliavimo – apibrėžtas maksimalus darbo laikas, sutarta dėl poilsio laiko. Buvo sutarta dėl darbuotojų atstovavimo klausimų.
Darbo santykiai pasižymi tuo, kad kartais juose interesai yra visiškai priešingi – darbuotojas natūraliai nori dirbti kuo mažiau ir už kuo didesnį atlyginimą, darbdavys tiksi atvirkščiai. Tai yra visiškai teisėti, tačiau priešingi abiejų šalių interesai. Yra daug klausimų, kur yra tiesiog principiniai nesutarimai, priešprieša, ir šioje situacijoje tikėtis, kad Trišalėje taryboje darbdaviai su darbuotojais susitars, yra sudėtinga. Matyt, tokiais klausimais tam ir turi būti politikų valia, sprendimas, ieškant kompromiso ar pasakant, kad kompromisas bus vienoje ar kitoje vietoje.
Pačiam teko dalyvauti Trišalėje taryboje. Kur problema – profesinių sąjungų atstovai negebėjo savo pozicijos apginti ar darbdaviai buvo pernelyg agresyvūs?
Gal kartais per daug tikimasi iš Trišalės tarybos. Reikėtų pastebėti, kad esama teigiamos tendencijos – sakoma, kad reikia stiprinti socialinę partnerystę. Tai yra gerai, tačiau Vakarų šalyse tai yra daroma per kolektyvines derybas, pasirašant sektorines kolektyvines sutartis, apimančias atitinkamus ekonominės veiklos sektorius, ir ten profesinės sąjungos turi teisę streikuoti, darbdaviai turi teisę sutikti arba nesutikti, derybos vykdomos tokiomis spaudimo priemonėmis.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.