R. Kuodis: energetikos įmonės turi siekti ne pelno, o pigesnės energijos vartotojams

Vilija Andrulevičiūtė | lrt.lt

Valstybės valdomos energetikos įmonės galėtų užtikrinti didesnį šalies konkurencingumą, prisidėti prie valstybės ekonomikos skatinimo, jei paisytų visuomenės intereso, o ne stengtųsi uždirbti kuo didesnius pelnus, sako ekonomistas Raimondas Kuodis.

LRT.lt pašnekovo teigimu, dėl prastos energetikos įmonių reguliavimo schemos, kompanijos turės galimybę pelningai uždarbiauti, o vartotojai – sulaukti dar didesnių energijos kainų.

Nors valstybės valdomos energetikos įmonės turi ambicijų didinti per biržą parduodamų jų akcijų dalį, o vertybinių popierių specialistai tai įvardija kaip galimybę išlaisvinti milijardines lėšas tų įmonių ir valstybės poreikiams tenkinti, R. Kuodis mano, kad šios įmonės apskritai turėtų nesiekti pelno.

Ekonomisto teigimu, manyti, kad akcijų emisija išgelbės vartotojus nuo padidintų tarifų, nes savo projektus įmonės galės finansuoti investuotojų lėšomis, yra klaidinga.

„Išlaidas visoms investicijoms galiausiai vis tiek apmokės vartotojas. Galvoti kitaip – utopiška. Akcijų emisija yra tik viena iš alternatyvų finansuoti įvairius energetinius projektus. Žinoma, prieš tai turi būti atlikta tokių projektų kaštų ir naudos analizė. Tai, deja, nėra daroma – kaštų ir naudos analizė valdžios iki šiol nėra institucionalizuota. Todėl turime daug korupcijos ir ekonominių kvailysčių, kurias tokia analizė sustabdytų“, – tikina R. Kuodis.

Pasak ekonomisto, viena didžiausių blogybių, trukdančių valstybės valdomoms energetikos įmonėms tarnauti visuomenės interesui, yra jų pelno siekimas bei ydinga reguliavimo schema.

„Reguliavimas Lietuvoje yra iš principo ydingas. Bandelės kainos pagrindas yra sąnaudos, tačiau energetikoje kainų „kepurių“ (viršutinė kainos riba) pagrindas yra turtas, kurio vertėmis yra daug kartų manipuliuota. Tokia sistema leido įmonėms uždirbti labai daug nematomų pelnų. Ši sistema, deja, veikia iki šiol, o prieš mėnesį premjero A. Butkevičiaus pasirašytas Vyriausybės nutarimas dėl reguliavimo principų reiškia, kad reguliuojamo turto vertės turės pasiekti buhalterines, kurios, kaip minėjau, buvo išpūstos“, – pažymi R. Kuodis.

Anot LRT.lt pašnekovo, kainos pagrindas turėtų būti sąnaudos. Nors turto vertės yra netiesiogiai susijusios su sąnaudomis, jos neturi būti tiesiogiai naudojamos kaip kainų „kepurių“ nustatymo argumentas.

Vertybinių popierių specialistai sako, kad, padidinus per biržą parduodamų valstybės valdomų energetikos įmonių akcijų dalį, būtų galima išlaisvinti milijardines lėšas tų įmonių ir valstybės poreikiams tenkinti. Tačiau yra ir sakančių, kad ilgalaikėje perspektyvoje pelningai dirbančios ir dividendus mokančios įmonės valstybei duotų daugiau naudos. Kuriuo atveju, jūsų nuomone, valstybė ir įmonės iš tiesų turėtų daugiau naudos?

Manau, kad valstybės valdomos energetikos įmonės apskritai turėtų būti ne pelno siekiančiomis kompanijomis. Geriausia, ką šaliai gali duoti valstybinė energetikos kompanija – efektyvi energijos gamyba, neuždirbant jokių didelių pelnų.

Nebrangi energija yra šalies konkurencingumo pagrindas, geriausias būdas prisidėti prie valstybės ekonomikos skatinimo per eksportą ir gyventojų išlaidas kitoms, neenergetinėms prekėms. Siaurai žiūrint, pelno siekimas lemtų didesnius dividendus į biudžetą, bet biudžetas negautų daugiau kitoje vietoje.

Tarkime, valstybė visiškai kontroliuoja šilumos kainas ir pakelia dvigubai jas tam, kad surinktų daugiau dividendų. Žmonės negali reikšmingai sumažinti šilumos vartojimo, tokios įmonės gauna daug dividendų, perveda į biudžetą, bet šalies ekonomika – sužlugdyta. Būtent toks siauras požiūris vyrauja mūsų politikoje.

Kaip viename interviu minėjo „Lietuvos energijos“ vadovas, jei, pavyzdžiui, būtų platinama nauja akcijų emisija, įmonės gautus finansus galėtų panaudoti projektams finansuoti ir neužkrauti išlaidų vartotojams didinant tarifą. Ar tai iš tiesų yra alternatyva tarifų didinimui vartotojams?

Išlaidas visoms investicijoms galiausiai vis tiek apmokės vartotojas. Galvoti kitaip – utopiška. Akcijų emisija yra tik viena iš alternatyvų finansuoti įvairius energetinius projektus. Žinoma, prieš tai turi būti atlikta tokių projektų kaštų ir naudos analizė. Tai, deja, nėra daroma – kaštų ir naudos analizė valdžios iki šiol nėra institucionalizuota. Todėl turime daug korupcijos ir ekonominių kvailysčių, kurias tokia analizė sustabdytų.

Paprastai įmonės finansuoja savo projektus besiskolindamos. Mokestine prasme tai yra pigiau: palūkanos už skolas yra nurašomos į sąnaudas, o normalus dividendų lygis – ne. Tai yra globali problema, kuri galiausiai veda prie skolų didėjimo, finansų krizių. Lietuva šio klausimo nėra išsprendusi, nors daug metų rekomenduoju tai padaryti – suvienodinti akcijų išleidimą ir skolinimąsi iš banko bent jau mokestine prasme.

Yra daug norinčių įtraukti tas įmones į biržą, padidinti per biržą parduodamų jų akcijų dalį. Natūralu, pati akcijų birža turi didesnės apyvartos interesą. Didesnės apyvartos lemia didesnius komisinius žmonėms, kurie aptarnauja šį sektorių. Tačiau mūsų tikslas – visuomenės interesas, ir visuomenės interesas nėra dideli energetikos kompanijų pelnai.

Lenkijoje, Rumunijoje valstybės valdomos energetikos įmonės tapo tų šalių kapitalo rinkos flagmanais ir davė galingą impulsą toms kapitalo rinkoms vystytis. Lietuvoje tai suveiktų?

Įmonių vadovams galbūt yra didesnis prestižas, jei kompaniją yra kokios nors biržos dalyvė, tačiau reikia žiūrėti plačiai, nes siauras požiūris į energetiką gali vesti prie didelių klaidų. Dividendai – dideli, bet ekonomika – apmirusi. Nacionalinis tikslas yra turėti sveiką, konkurencingą ekonomiką, o energetikos įmonių vadovai dėl to turi suvokti savo vaidmenį plačiau.

Su mano nuomone gali nesutikti žmonės, turintys tiesioginių interesų dėl valstybės valdomų energetikos įmonių listingavimo, analitikai, kurie mano, kad kapitalo rinka yra savitikslė. Aš nelaikau šios rinkos savitiksle. Bet kokia rinka turi vaidinti svarbų socialinį vaidmenį, kad pateisintų savo buvimą. Apskritai akcijų birža tokioje mažoje šalyje, kaip Lietuva, didelių perspektyvų neturi.

Kokių valstybės valdomų energetikos įmonių reguliavimo pokyčių reikėtų, kad jos galėtų tapti visuomenės interesą užtikrinančiomis kompanijomis? Kur apskritai yra pagrindinės reguliavimo ydos ir kaip reikėtų tai keisti?

Reguliavimas Lietuvoje yra iš principo ydingas. Jei bandelės kainos pagrindas yra sąnaudos, tai energetikoje kainų „kepurių“ pagrindas yra turtas, kurio vertėmis yra daug kartų manipuliuota. Tokia sistema leido įmonėms uždirbti labai daug nematomų pelnų.

Pelnai buvo gaunami per turto nusidėvėjimo atskaitymus, kurie, aišku, nuo didelės turto vertės buvo labai dideli. Visuomenė nematydavo tų pelnų, o įmonės gaudavo labai didelį pinigų srautą, kadangi nusidėvėjimo atskaitymai yra sąnaudos, atitenkančios pačiai įmonei.

Ši sistema, deja, veikia iki šiol, o prieš mėnesį premjero A. Butkevičiaus pasirašytas Vyriausybės nutarimas dėl reguliavimo principų reiškia, kad reguliuojamo turto vertės turės pasiekti buhalterines, kurios, kaip minėjau, buvo išpūstos. Taigi ko kažkada nepabaigė „VP Market“, padarė premjeras.

Tačiau kainos pagrindas turėtų būti sąnaudos. Žinoma, turto vertės yra netiesiogiai susijusios su sąnaudomis, tačiau jos neturi būti tiesiogiai naudojamos kaip kainų „kepurių“ nustatymo argumentas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) dabar priekaištauja, kad Vyriausybė priėmė blogą nutarimą, energetikos įmonės dėl to susižers papildomą milijardą. Tačiau reikia ne priekaištauti, o ryžtingai kelti klausimą dėl reguliavimo schemos keitimo. Deja, to VKEKK niekada nedarė. Visa kita – išvestinė problema.

lrt.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
8 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Raimundėli

man tai įdomiau kiek cukraus gabaliukų ( šaukštelių ) dedi į kavą, darydamas jąją savo bosui Vasiliauskui, o ne tavo mintys apie Lietuvos ir šio Pasaulio likimą. Tikiuosi vis tik , kad ir apie tai kada nors parašysi Lietuvėlės masinėse informavimo priemonėse.

Vienareikšmiškai

sutinku su autoriaus mintimis. Energiją tiekiančios įmonės yra viešojo intereso tenkinimo įmonės. Jos privalo būti 100 proc. Valstybės nuosavybė. Pelno jos gali siekti gauti tik vieninteliu atveju – įmonių modernizavimui ir kokybiško darbo užtikrinimui. Įmonė turi užtikrinti veiklos vykdymą savo lėšomis. Ir viskas. Ir modernizavimas turi būti nukreiptas į galimybę mažinti paslaugos tarifus. Valstybė privalo tai užtikrinti tautai, o ne reikalauti dividendų, kuriuos po to neaišku kam panaudoja. Ir tas užtikrinimas turi būti per tinkamus teisės aktus.
Nejau Seime nėra mąstančių ir nekorumpuotų žmonių, kad bent inicijuotų tai.

Visuotinė

demoralizacija.

petras

Visos dar likusios valstybines imones virto politiniu partiju pasipinigavimo ir melzimo karvemis,o kartu ir pilieciai…

amerika pirty

Kartą Balanų Gadynės kaimas nutarė- pakaks gyventi prie spingsulių. Sako, elektrifikuokimės. Pasakyta padaryta. Iš bendruomenės pinigų nusipirko turbiną-generatorių, nupirko skulpus ir išvedžiojo laidus. Įjungė rubilnyką- pasaka. Šviesa, gražumėlis. Ir ėmė žmogeliai gyventi šviesiau. Nusipirko televizorius, šaldytuvus ir kitus zababonus. Bet bėda- tą elektros ūkį reikia prižiūrėt, rūpintis kad turbina kuro turėtų, pataisyti vėjo nutrauktus stulpus ir pan. O dar reikėjo kas mėnesį surinkti iš bendruomenės narių centukus tos elektrifikacijos aptarnavimui. Pradžioje tuo užsiėmė visi paeiliui, bet… Kažkas susirgo, kažkam darbų savų per akis. Vienžo, suėjo žmogeliai ir nutarė pasisamdyt elektros ūkelio prižiūrėtoją. Greitai surado vyriuką, labai šustrą, vikrų. Nu, mano kaimiečiai -šitas tai viską mokės ir gerai tvarkysis. Aha. Praėjo kiek laiko – žmogeliai pradėjo gauti didokas sąskaitas už elektrą.… Skaityti daugiau »

Beta > amerika pirty

Įdomu. 🙂
Tačiau a kudė kaimiečiai tokią sutartį pasirašė?
Musėt praleidote dar vieną veikėją- partijas kaimiečių atstovus (atseit). Dalis kaimiečių pinigų tenka vaikiui, dalis partijoms. O čia jau -tylėt! Patys išsirinkot.

Va ir man

tep yra, kad jau už elektreą susimoki, tam berniokui su „ferari” tai mat jį kur, alia ką su šiukšlėm daryc, to ir ano degint negali, nubaus, to ir kito bele kur negali išmest, cia tep sutarty parašyta, nu ir bėdzavuojus, kad gi nėr pas many tų šiukslių, kūrenu malkelėm, karvutę pasmelžus, jos kakutį ant dirvono nunešu, dukrela atveža pikliavotų miltų drobiniam maišely, paskuriu pečių , duonelą išsikepu, vištela kiaušinėlį padeda, kad valgau, vaje čia aš visai ne apie tai, alia biskį patarkit gerieji žmoneliai, šiukšlių konteineris stovi labai toli nuo mano trobelės, nedaeinu ir mest gi neturiu ką į jį, o vat sąskaitą , kad jis ten kažkur stovi, tai reik mokėc

ruta

Istatymus leidzia Seimas ,eiliniai pilieciai renka Seima , tai ar ne laikas paziureti i save -ka renki i valdzia , prezidentus ?
Demokratineje valstybeje jau senai visuomene pareikalautu valdzios ataskaitos del kenkejisku Tautai projektu , istatymu , pykti del prastu Lietuvos reikalu galima tik ant saves .Nes kai nesugebama net ateiti i Referenduma , ar pareikalauti politiku atsakomybes uz milijardinius nuostolius padarytus valstybei ,tokia salis niekada nebus nei demokratine , nei klestenti !

8
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top