Bernardinai.lt
Šią kalbą apie religijos laisvės apsaugą buvęs Didžiosios Britanijos vyriausiasis rabinas Jonathanas Sacksas pasakė Lordų rūmuose.
Dėkoju kilniajam lordui Altonui, kuris vėl suteikė mums galimybę kalbėti apie tokį svarbų dalyką kaip religijos laisvė, taip pat baronienei Berrdige, kuri pirmininkauja Visų partijų parlamentinei grupei dėl tarptautinės religijos ir įsitikinimų laisvės. Lenkiu galvą prieš jų drąsą sprendžiant veikiausiai pačią didžiausią mūsų laikų humanitarinę problemą.
Nutiko trys dalykai, kurie pakeitė pasaulio religinį kraštovaizdį. Pirmiausia daugelyje pasaulio vietų XX amžiuje iškilę sekuliarūs nacionalistiniai režimai sukėlė atoveiksmį – galingas religines kontrrevoliucijas.
Antra, šias kontrrevoliucijas įsiūbavo pati radikaliausia religijos forma, kurstanti priešiškumą ir savo forma esanti visiškai antivakarietiška.
Trečia, informacinių technologijų revoliucija leido šioms grupėms stulbinamu greičiu bendrauti su esamais ir potencialiais pasekėjais visame pasaulyje, juos formuoti ir organizuoti. Internetas radikaliai politizuotai religijai yra tas pats, kas spausdinimo atsiradimas buvo Martinui Lutheriui. Internetas leido radikalams apeiti ir išvengti visų egzistuojančių galios struktūrų.
Viso to rezultatas buvo religijos politizacija ir politikos sureliginimas. Visa istorija mums liudija, kad tai yra mirtina kombinacija. Ilgalaikėje perspektyvoje tai sukels pavojų mums visiems, nes globaliame amžiuje jokia valstybė ar kultūra nėra sala.
Mes turime padaryti bent jau tris dalykus. Pirmiausia, turint omenyje Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos 18 straipsnį, Jungtinės Tautos privalo surengti religinių lyderių ir mąstytojų susitikimą, kuriame būtų suformuluoti bendri, visoms religijoms teologiškai priimtini principai, kuriuos šalys narės būtų skatinamos įgyvendinti. Priešingu atveju 18 straipsnis ir toliau bus tik utopinis idealas.
Antra, turime atlikti darbus teologijos srityje. Tai yra fundamentalus uždavinys. Europoje taip jau nutiko po to, kai XVI ir XVII amžiuose vyko religiniai karai. Grupė mąstytojų, tarp kurių buvo Johnas Miltonas, Thomas Hibbesas, Johnas Locke’as ir Benedictas Spinoza, atsisėdo, iš naujo perkaitė Bibliją ir suformulavo daugumą svarbiausių kada nors apie valstybę ir visuomenę išsakytų idėjų: socialinį kontraktą, moralines galios ribas, sąžinės laisvę, tolerancijos doktriną ir patį žmogaus teisių konceptą.
Tai buvo Biblija paremtos religinės idėjos ir būtent tai omenyje turėjo Johnas F. Kennedy, kai per savo inauguracinę kalbą teigė, kad „tie patys revoliuciniai įsitikinimai, dėl kurių kovėsi mūsų protėviai, šiandieniame pasaulyje vis dar susiduria su iššūkiais – tai įsitikinimas, kad žmogaus teisės kyla ne iš valstybės geranoriškumo, o yra gaunamos iš Dievo“.
Mes kol kas dar neatlikome teologinių darbų globaliai visuomenei, gyvenančiai informacijos amžiuje. Be to, dar ne visos religijos yra visiškai įsitraukusios į pokalbį. Jei mes apleisime teologiją, visa kita bus pasmerkta žlugti.
Trečia, mes privalome išlikti draugėje – visų tikėjimų žmonės, taip pat ir tie, kurie yra netikintys, nes pavojus gresia mums visiems. Vidurio Rytuose yra persekiojami krikščionys. Žydai susiduria su nauju ir atgyjančiu antisemitizmu. Musulmonai, kurie palaiko neteisingą sunitų-šiitų pasidalijimo pusę, yra žudomi. Kai kuriose pasaulio vietose su persekiojimais susiduria induistai, budistai, bahajai.
Jei norime, kad bendražmogiškumas išliktų aukščiau mūsų religinių skirtumų, turime turėti kokį nors bendrų principų rinkinį, į kurį galėtume apeliuoti. Religijos laisvė kalba apie mūsų bendrą žmogiškumą, ir privalome dėl jos kovoti, jei nenorime prarasti. Tai, manau, yra mūsų laikų problema.
Parengė Donatas Puslys