Mirė Fidelis Kastro – žmogus-epocha. Vieniems – brutalus diktatorius, o kitiems – šlovingas revoliucionierius
Kad velionis buvo kietas bičas – paneigti neįmanoma. Konkistadoro tipas.
Kad nedidukės šalies valdovas įeis į pasaulio galybių kovos istoriją kaip svarbus personažas, – akivaizdu.
Kad būdamas jaunas Fidelis išties buvo absoliutus idealistas ir troško laisvės bei gerovės salos gyventojams, – faktas.
Kad jo įgyvendintas Kuboje radikalaus socializmo modelis, greta šiokių tokių pasiekimų, didžiulei tos šalies gyventojų daliai atnešė bėdų ir nelaimių, – žinoma. Vien pabėgusiųjų į JAV milijonai. Likusieji gyvena, švelniai tariant, skurdokai.
Kitaip sakant, Fidelio sukurta Kuba yra puikus pavyzdys, ką gali pasiekti drąsus, ryžtingas ir žiauriai charizmatiškas idealistas, nuoširdžiai pabandęs realizuoti radikalaus socializmo modelį.
Ir demonstruoja visam pasauliui – kaip tas visą valdžią brutaliai užgrobusio ir apgynusio idealisto realizuotas socializmo modelis atrodo realybėje.
Vaizdelis, kaip žinia, liūdnokas. Iš kitos pusės, greta Kubos yra šalių, kuriose socializmo statybų ir idealistų valdžioje nebuvo, bet gyventi ten dar liūdniau nei Fidelio „rojuje“.
Vienu žodžiu, galutinį žodį dėl Fidelio Kastro vaidmens Kubos ir kubiečių tautos likimui kada nors tars istorija.
Šiuo atveju įdomu, kaip į jo mirtį sureagavo dviejų pagrindinių Vakarų pasaulio dalių – JAV ir ES lyderiai.
Iškart matyti, kur aukščiausio elito sluoksnyje įsitvirtino buvę komunistai ir ultrakairieji radikalai. Ir ko verti tolerantiškos spaudos bandymai aiškinti, kur iš tikro yra V.Putino draugai.
