Jei Seimo nariai nori ginti moteris nuo smurto, tai kas jiems trukdo priimti atitinkamus įstatymus? Stambulo konvencija tam visiškai nereikalinga [demagogijos anatomija].
Šeštadienis, todėl trumpai:
Logiškai mąstant, nėra nieko keistesnio, nei Seimo nariai, raginantys nedelsiant pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją. Neva tik taip galima apginti Lietuvos moteris nuo smurto šeimose. Ir jokių kitų nutylėtų tikslų, tos Konvencijos pasirašymu nėra siekiama.
Tik vargšės, artimoje aplinkoje skriaudžiamos moterys! Negi kam gali būti jų negaila? Negi mes kokie akmenširdžiai?
Todėl ir tik todėl valdančios partijos ragina kuo skubiau pasirašyti tą Stambulo konvenciją. Jau kitą dieną po šio iškilmingo akto visos alkoholikų, narkomanų ir šiaip kalėjmščikų užguitos moterėlės išdidžiai atsities, pasiųs velniop tuos smurtautojus ir pradės naują, šviesų savo gyvenimo etapą. Be smurto, vargo ir patriarchalinio seksizmo – eks-smurtautojams tyliai verkiant kamputyje!
Štai kokios magiškos galios dokumentas yra ta Stambulo konvencija!
Tiksliau, tokia ji yra tik pažangios visuomenės fantazijose – realybėje tai tėra tarptautinės sutarties formatas, kuriuo šalys prisiima tam tikrus įsipareigojimus teisėkūros ir teisės taikymo srityse.
Bet palaukite – jeigu viskas susiveda į tam tikrų moteris nuo smurto ginančių teisės aktų priėmimą ir taikymą, tuomet kuriems galams mums reikalinga ta Stambulo konvencija?
Kas trukdo tiems Seimo nariams bei partijoms, kuriems taip rūpi vargšės moterys, be jokių Stambulo konvencijų tiesiog paruošti tas moteris nuo smurto ginančius įstatymo projektus, užregistruoti bei pasiūlyti kolegoms juos priimti?
Kiek man yra žinoma, NIEKAS netrukdo. Tai kodėl tiek metų tie politikai nedaro to, kas realiai padėtų Lietuvos moterims, bet visas jėgas meta į Stambulo konvencijos stūmimą?
O gal tikrai Konvencijoje yra ne tik moterų apsaugos reikalai, bet ir dar kaikas, kas tikrovėje tiems politikams rūpi žymiai daugiau nei moterėlių ašaros? Todėl ir…?
Na, bet nepasiduokime konspirologijai, nors minčių apie tai kyla įvairių.
Grįžtant prie esmės: tai gal vis dėlto visuomenei derėtų pareikalauti iš tų tariamų „moterų nuo smurto gynėjų“ atsakymo į paprastą klausimą:
– Gerbiami Seimo nariai ir partijų lyderiai, kur yra įstatymų projektai, kuriais numatoma apginti moteris? Kodėl jie iki šiol neužregistruoti Seime ir nepateikti svarstymams? Kodėl visuomenė jų nemato?
Man tikrai būtų įdomu susipažinti su tomis stebuklingomis priemonėmis, kurios išgelbės Lietuvos moteris nuo degradavusių vyrų bei asocialių sugyventinių smurtavimo.
Spėju, problema gali būti ta, kad tokie įstatymai, kokius bus norima prastumti po Stambulo konvencijos pasirašymo, tiesiog nepraeitų net pro šio pažangiai-liberalaus Seimo filtrą. Nes realaus moterų teisių gynimo juose gali būti nedaug, o gal ir išvis nebus. Bus kitkas.
Ką bus galima Seime prastumti tik argumentuojant, jog „nėra kitos išeities, taigi Stambulo Konvencija įpareigoja“.
Vienžo, kol kas labai panašu, kad tas plačiai reklamuojamas ir buldozeriu stumiamas Stambulo konvencijos pasirašymas tėra įžūliai demagoginis būdas apgaule įbrukti tokius įstatymus, kokių neįmanoma prastumti esamomis teisėkūros ir visuomenės nusistatymo sąlygomis.
Kitokios funkcijos ta Stambulo konvencija neturi. Nes suverenios Lietuvos Seimas gali priiminėti kokius tik nori įstatymus, neprieštaraujančius Konstitucijai – ir Seimo narių darbas yra tuos įstatymus rengti.
Kodėl jie to nedaro, kodėl laukia Stambulo konvencijos?