Lapkričio 8 dieną (antradienį), vakare apie 21 00 val. mobiliuoju telefonu gavau parnešimą iš visuomenininko, žurnalisto Viliaus Kavaliausko, kad Kaune, Žaliakalnyje prie vieno bendrabučio yra statybinis konteineris, pilnas išmestų senų medicininių knygų. Apie tai skubiai telefonu informavau Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktorių Taurą Meką.
Nuvykęs yra nurodytą vietą pamačiau statybinį konteinerį, kuriame buvo sumestos XIX a., pabaigos-XX a. pradžios medicininės knygos ir žurnalai vokiečių, prancūzų, lenkų, anglų ir kitomis kalbomis. Minėtos knygos buvo paženklintos Lietuvos universiteto/ Vytauto Didžiojo universiteto ir kitais Lietuvos valstybinių institucijų antspaudais.
Ten sutikau ir kauniečius Edviną Adukonį ir kitus, kurie pirmieji pastebėjo išmestus senus leidinius ir kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą bei į policiją.
Toks įvykis verčia susimąstyti apie mūsų universiteto, miesto ir visos visuomenės kultūros paveldo istorinį raštingumą.
2022-ieji yra paskelbti Lietuvos universitetų metais. Tai verčia reflektuoti, ar mūsų universitetai, Kaunas (taip pat ir kiti miestai) bei visa Lietuva tikrai tinkamai paminėjo šį istorinį įvykį?
Ar tikrai mes suprantame/suvokiame prieš 100 metų knygų/leidinių vaidmenį (ir jų kainą) Lietuvos visuomenės modernizacijos procesuose?