Kviečiame susipažinti su ekonomisto Raimundo Kuodžio 2016 m. birželį paskelbtomis tezėmis partijoms „Kaip rimtai, o ne kosmetiškai reformuoti „Sodrą“. Jo siūloma 15 žingsnių programa leistų iš esmės reformuoti demoralizuojančią ir netvarią valstybinio socialinio draudimo sistemą, įtvirtinusią „gyvulių ūkį“ ir suskaidžiusią visuomenę į privilegijuotas mokesčių (ne)mokėtojų ar dalinių mokėtojų grupes, apmokestintas vos 4 proc., ir į darbuotojus, dirbančius pagal įprastas darbo sutartis, apmokestintas 55 proc.
Reformos žingsniai:
1. Alga „ant popieriaus“ įstatymu padidinama 31 proc. (vadinamąja „darbdavio“ Sodros dalimi, nors
darbdavys tik perveda dalį darbuotojo uždirbtos algos Sodrai) – taip gerokai sumažėtų paskatos
imti vokelius, kurie neva išlaisvina darbdavį nuo 31 proc. papildomų išlaidų.
2. Sodroje sukuriamos asmeninės sąskaitos gyventojams (NDC – notional defined contributions).
3. Ankstesnės darbuotojų įmokos Sodrai pagal specialų algoritmą paverčiamos eurais –
nebekaupiami jokie mistiniai „taškai“, asmeninėse sąskaitose Sodroje kaupiami eurai – kaip
banke.
4. Eurų buvimas sąskaitoje įgalina sukurti socialinio kredito sistemą (žr. toliau).
5. Bazinė pensija (perskirstomoji) mokama centrinio biudžeto iš bendrųjų mokesčių.
6. Sodra integruojama į bendrą valstybės biudžetą – nustoja absurdiškai „skolintis“ iš kitos
valstybės kišenės (Finansų ministerijos), nebelieka „neapibrėžtumo dėl jos ateities“ (tą nuolat
akcentuoja LLRI ir privačių pensijų fondų valdytojai).
7. Papildoma pensijos dalis mokama Sodros pagal principą „kiek per visą gyvenimą įnešei –
tiek pasiimsi“:
– atkrenta problemos su stažo skaičiavimais, su tais, kurie emigravo/grįžo/vėl emigravo;
– taip savaime depolitizuojami ir sprendimai dėl pensijų.
8. Apibrėžto pensinio amžiaus iš esmės nelieka:
– dirbi kiek nori ir gali
– gali išeit į pensiją, jei situacija darbo rinkoje pablogėjo;
– gali grįžti iš jos, kada nori, jei situacija darbo rinkoje pagerėjo.
Nebelieka stimulo (kaip dabar) per anksti palikt darbo rinką – ateityje darbuotojų ir taip
trūks, be to, bet kuriuo atveju turime suvaldyti dirbančiųjų/pensininkų santykį.
10. Kuo ilgiau dirbi, tuo didesnė pensija: a) daugiau sukaupei; b) trumpiau naudosi sukauptą
fondą; c) Sodra mokės palūkanas už sukauptą fondą, priklausančias nuo darbo našumo
augimo ir dirbančiųjų/pensininkų santykio pokyčio.
11. Tokia reforma padės išvengt neteisingumo: a) „gerojo samariečio“ (svetimais pinigais)
problemos, kai nemokėję Sodrai (o tokių daug dėl politikų nuolaidų nemokėti Sodrai iš viso
ar tik nuo minimalios algos) išties ranką, o jei politikai nepadės, išsirinks savo politikus.
12. Įvedamos 4–5 draudžiamųjų pajamų lygio Sodros įmokų lubos.
13. II pakopos pensijų fondai, kurie iš esmės sprendžia a) finansininkų gerovės ir b) daugiau
uždirbančiųjų Sodros lubų bent dalinio apėjimo problemas, tampa nebereikalingi:
– Lietuva nustotų siųsti užsienin reikšmingas sumas taip kenkdama savo ekonomikai;
– išnaudojami vieni pagrindinių Sodros pranašumų, kad a) santaupos (įmokos Sodroje) iš esmės tuoj
pat grąžinamos į ekonomiką (pensijų išmokomis esamiems pensininkams); b) administravimo
kaštai nedideli dėl to, kad nebūtina „investuoti“.
14. Sukuriama rimta Sodros taryba su savo aktuarais ir pensijų ekonomikos specialistais.
15. Palaipsniui atkuriamas rezervinis fondas, skirtas sumažinti didelių ūkio svyravimų įtaką pensijų
sistemai.
Skaitykite daugiau ČIA.