Leftistai atrodo mėgsta simboliką. Vakar buvo Valentino diena, ir ta proga LR Vyriausybė padovanojo dovaną lygių galimybių seksualinėje srityje propaguotojams.
Vakar LR Vyriausybė priėmė sprendimą kreiptis į LR Konstitucinį Teismą, kurio prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktas, nustatantis, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata, atitinka Konstituciją.
Nutarimą inicijavo E. Dobrovolskos vadovaujama Teisingumo ministerija. Šiuo atveju yra siekiama eiti Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nilsen pramintu keliu, kuri inicijavo Seimo kreipimąsi į LR Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo ar Stambulo Konvencija neprieštarauja LR Konstitucijai.
Siekiama ne teisinio aiškumo, bet politinių dividendų: daryti institucinį spaudimą LR Seimo nariams.
Kaip ir Stambulo konvencijos atveju, taip ir šiuo yra siekiama ne teisinio aiškumo, bet politinių dividendų: daryti institucinį spaudimą LR Seimo nariams panaikinti įstatymo nuostatą.
Šis kelias valdantiesiems tapo priimtinas po to, kai LR Konstitucinį Teismą papildė valdančiųjų politikai palankus V. Mizaras, o taip pat valdančiajai TS-LKD frakcijai priklausęs S. Šedbaras. Akivaizdu, jog yra tikimasi palankaus šio teismo sprendimo.
Nutarime prašoma įvertinti ar minėtas Įstatymo punktas neprieštarauja įsitikinimų raiškos laisvei ir teisei į informaciją (25 straipsnio 1–2 dalys), asmenų lygybės principui (29 straipsnis), Konstitucijoje įtvirtintai šeimos sampratai (38 straipsnio 1–2 dalys).
Bet įdomiausias klausimas yra kitas. Kaip žinia, EŽTT 2023 m. sausio 23 d. byloje Macatė prieš Lietuvą priėmė sprendimą, jog Lietuva pažeidė pareiškėjos saviraiškos laisvę, o LR Seimas atsisakė panaikinti įstatymo nuostatą, kurios pagrindu buvo apribotos pareiškėjos teisės.* Remiantis tuo, LR Vyriausybė suformulavo klausimą, ar Lietuvos valstybė turi pozityvią pareigą pašalinti Įstatymo nesuderinamumą su Konvencija.
Ji teigia, jog LR pasirašytos tarptautinės sutartys yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (LR Konstitucijos 138 str. 3 d. ) o taip pat kad Lietuvos pasirašytos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galią, o tai reiškia, jog:
– Lietuvoje taikoma paralelinė tarptautinės ir vidaus teisės derinimo sistema, kuri grindžiama taisykle, kad tarptautinės sutartys transformuojamos šalies teisinėje sistemoje;
– šis transformavimas reiškia, jog valstybė turi pozityvią pareigą pašalinti įstatymo nesuderinamumą su tarptautine sutartimi.**
Remiantis tuo LR Vyriausybė iš esmės prašo, jog LR Konstitucinis teismas įpareigotų LR Seimą pašalinti įstatymo nesuderinamumą su tarptautine sutartimi, t. y. kad jis netiesiogiai panaikintų šią nuostatą.
Jei LR KT priimtų LR Vyriausybės argumentaciją ir įpareigotų LR Seimą panaikinti nuostatą, iš esmės tai reikštų faktinį LR Konstitucinio teismo kompetencijos išplėtimą, nes tokios galios – panaikinti LR įstatymo nuostatą kaip nesuderinamą su tarptautine sutartimi, LR KT neturi. Lygiai taip pat LR Konstitucinis teismas neturi galios konstatuoti, ar LR įstatymas prieštarauja tarptautinei sutarčiai ar ne. Pagal LR Konstituciją, jis gali tik įvertinti ar jai neprieštarauja LR įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai (105 str.)
______
* EŽTT 2023 m. sausio 23 d. byloje Macatė prieš Lietuvą priėmė sprendimą, jog neleisti vaikams susipažinti su informacija, kurioje tos pačios lyties asmenų santykiai vaizduojami kaip iš esmės lygiaverčiai skirtingų lyčių santykiams, pripažįstant tokią informaciją žalinga, ir padarė išvadą, jog buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis, saugantis saviraiškos laisvę.
** Lietuvos Respublika negali nesilaikyti savo tarptautinių sutarčių, jeigu jos įstatymuose ar konstituciniuose įstatymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas negu nustatytasis tarptautinėmis sutartimis.
– tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktas (išskyrus pačią Konstituciją) nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis