Yra žmonių, kurie asmenis, nenorinčius skiepytis dėl įsitikinimų ar norinčius pasinaudoti sąžinės prieštaros teise, lengva ranka išgrūstų į visuomenės paribius: norėtų, kad jie būtų atleisti iš darbo, kad būtų apribota jų galimybė tam tikrą darbą dirbti, kad būtų neleista skristi ar važiuoti traukiniais, kad jų vaikų nepriimtų į darželius, numatytų jiems pareigą kompensuoti gydymo išlaidas, prisiteisti iš jų žalą ir t.t., ir t.t.
Taigi, pasakysiu, kad teisė taip neveikia.
Teisė nustato atsakomybę tik už piktavališką elgesį, numato atsakomybę už tyčinį užkėtimą AIDS arba kitomis pavojingomis užkrečiamomis ligomis.
Kalbant apie užkrečiamų ligų valdymą, teisė nustato minimalius saugumo reikalavimus, kurių būtina laikytis. O jei numatytų reikalavimų įgyvendinti ar žalos padarymo išvengti neįmanoma, tai teisė netgi apriboja veikiančiojo asmens atsakomybę.
Tuo tikslu Seime užregistruotas naujas įstatymo projektas, kuris numato medikų ir kitų asmenų, veikiančių asmens sveikatos priežiūroje, atsakomybės apribojimo sąlygas. Pagal jį, medikas, veikiantis ypatingomis aplinkybėmis, yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei užkrėtė pacientą ar kolegą Covid ir pastarasis dėl to mirė ar buvo sutrikdyta jo sveikata.
Įstatymo projektas ČIA.
P.S. Veikti ypatingomis aplinkybėms nereiškia veikti taip kaip nori ar bet kaip.